Gyvenimo būdas

Gudriausios internetinės apgaulės ir jų prevencija

2020 birželio 1

Internetas – labai plati vieta, kurioje pilna pačios įvairiausios informacijos ir žmonių. Ne visi jie yra su gerais ketinimais jūsų atžvilgiu. Milijardinėje interneto vartotojų jūroje plaukioja ir tūkstančiai sukčių, kurių tikslas nešvariomis priemonėmis iš jūsų išvilioti vertingą informaciją, jautrius duomenis ar tiesiog pinigus. Apie sostą siekiantį gauti Nigerijos princą (Nigerija šiaip jau yra prezidentinė respublika, tad jokio princo tiesiog negali turėti) jau visi esame girdėję ir, turbūt, ant šio triuko jau tikrai nepasimautume. Tačiau sukčiai juk kūrybingi žmonės ir nuolat ieško naujų būdų pasiekti savo. Todėl šį kartą pristatome šiuo metu gana dažnai naudojamus ir neretai savo darbą sėkmingai atliekančius triukus, kurių derėtų vengti kiekvienam interneto vartotojui.

Suklastoti elektroniniai laiškai

Suklastoti elektroniniai laiškai šiuo metu yra daugiausiai žalos pridaranti apgaulės forma visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad jie sudaro apie trečdalį visų su saugumu susijusių incidentų. Dar daugiau, tai ir bene greičiausiai besivystantį apgaulės rūšis, kelianti pavojų ne tik privatiems asmenims, bet netgi ir kompanijoms. Suklastotų laiškų veikimas toks efektyvus dėl savo įtikinamumo. Žmogus į savo pašto dėžutę arba socialinio tinklo paskyrą gauna pranešimą, kuris, regis, yra išsiųstas iš oficialaus šaltinio, pavyzdžiui, banko ar net valstybinės institucijos. Jame prašoma paspausti ant nuorodos, gąsdinant neva jūsų banko sąskaitai ar asmeniniams duomenims yra iškilusi grėsmė. Nuoroda nuveda į tikrą primenantį puslapį, kuriame reikia suvesti savo asmeninius duomenis. Taip žmogus, net pats to nesuprasdamas, savo noru atiduoda vertingą informaciją (pavyzdžiui, prisijungimus prie e–bankininkystės).

Suklastoti elektroninių laiškų prisegtukai

Tai dar viena suklastotų elektroninių laiškų apgaulės forma. Viskas čia veikia labai panašiai, kaip ir anksčiau aprašytu atveju. Žmogus gauna laišką, kuriame pranešama arba apie galimą pavojų, arba svarbią informaciją. Skirtumas tik tas, kad, užuot prašius paspausti ant nuorodos, gavėjas nukreipiamas į laiško prisegtuką. Jis paprastai netgi atrodo visiškai nepavojingai, o gal netgi ir solidžiai – turi logišką pavadinimą ir formatą. Tačiau tai apgaulė. Tai užmaskuotas įrankis, surenkantis iš jūsų kompiuterio ar telefono svarbius duomenis ir persiunčiantis juos sukčiams. Kaip tuomet išvengti tokių pavojingų laiškų? Pats geriausias patarimas yra, gavus bent kiek įtartiną, grėsmingą laišką, visada atidžiai patikrinti siuntėjo adresą. Būtent jis geriausiai atskleidžia potencialią apgavystę. Adresą visada galima tiesiog pagooglinti. Kompanijos juos visada nurodo savo internetiniuose puslapiuose.

Bilietų pardavimo apgaulė

Bilietų pardavimo paslaugoms praktiškai visiškai persikėlus į internetą, internetiniai sukčiai gavo dar vieną labai patogią erdvę savo machinacijoms. Bilietų pardavimo apgaulė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių. Veikimo principas vėlgi labai paprastas. Kaip žinia, visada pasitaiko koncertų ar sporto varžybų, į kurias patekti sunkiau nei į kitas. Bilietų visiems norintiems arba nepakanka, arba jie būna ypač brangūs. Tokiais atvejais labai lengva susivilioti galimybe juos įsigyti greičiau bei pigiau. Šiuo impulsu sukčiai ir naudojasi. Jie atsiunčia jums pasiūlymą ir netgi sąskaitą faktūrą. Į savo pašto dėžutę gaunate ir autentiškai atrodančius bilietus, turinčius BAR ar QR kodą bei visą informaciją, kurios tikėtumėtės (paprastai tai būna tikrų bilietų duplikatai). Tik jau atėjus į renginį, paaiškėja, kad nusipirkote apgaulę. Bilietus visada reikėtų pirkti tik per oficialius platinimo kanalus.

Netikros labdaros akcijos

Sukčiai labai dažnai linkę naudotis ir gerais žmonių ketinimais. Tikriausiai ne kartą ir ne du socialiniuose tinkluose esate matę prašymus kažkam padėti, paaukojant šiek tiek pinigų. Tokie įrašai paprastai turi labai ilgą, detalią, emociškai paveikią istoriją apie žmogų, patekusį į nelaimę. Deja, toli gražu ne visa internete publikuojama informacija galima tikėti. Kartais tie nelaimės ištikti žmonės iš tikrųjų net neegzistuoja, o su geromis intencijomis siunčiami pinigai atsiduria apgavikų sąskaitose. Beje, ši apgaulė gali būti vykdoma gana sofistikuotai. Pavyzdžiui, netgi sukuriant netikrą aukojimui skirtą puslapį tokiose platformose, kaip GoFundMe. Kažkam aukojant pinigus, būkite labai atsargūs. Jų gavėjas turėtų būti arba žinomas, arba labai aiškiai nurodyti tvarką, kaip jūs galėsite įsitikinti, kad pinigai buvo panaudoti tam, kam ir žadėta.

Netikros naujienos ir apgaulės

Kai kalbame apie klaidinančias antraštes ir jokių žurnalistinio profesionalumo standartų neatitinkančias publikacijas, omenyje paprastai turime tai, kad jos mus erzina. Tačiau, jos labai dažnai naudojamos ir kaip apgaulės priemonė. Jūs paprasčiausiai naršote po interneto platybes, ieškodami pramogų, informacijos ar tiesiog bandydami prastumti laiką. Staiga jūsų dėmesį patraukia šokiruojanti naujiena. Kokia nors įžymybė pakliuvo į naują skandalą, kur nors įvyko siaubinga katastrofa ir pan. Jūs paspaudžiate naujieną ir, geriausiu atveju, patenkate į kokį nors keistą puslapį su vėliau persekiosiančiais „cookies“, arba, blogiausiu atveju, perduodate sukčiams savo naršymo istoriją su visai kodais ir slaptažodžiais. Naršykite po internetą su kuo kritiškesniu žvilgsniu. Jeigu kokia nors naujiena jums atrodo įtartina, geriau net nebandykite jos patikrinti.