Inovacijos

Eksperimentai su forma: kodėl telefonai vėl pradėjo stambėti?

2019 gruodžio 16

Viena iš evoliucijos proceso ypatybių yra jos nepastebimumas. Kai permainos nesustojančios, nepertraukiamos, bet tuo pačiu ir gana lėtos, labai lengva pradėti galvoti, kad iš esmės niekas nesikeičia, o viskas, geriausiu atveju, tėra mažareikšmiai kosmetiniai patobulinimai. Kaip gamino Apple iPhone’us, taip ir tebegamina… Tačiau užtenka paprasčiausiai paimti į vieną ranką pirmąjį iPhone, o į kitą naujausią iPhone 11, kad įsitikintum, kaip toli buvo pažengta į priekį. Šiuolaikinis išmanusis jau mažai kuo beprimeną tą kuklų prietaisą, kuris 2007-aisiais sudrebino pasaulį. Savo rankose turime nepalyginamai daugiau galios, atminties ir funkcionalumo. Tačiau šis kelias niekada nebuvo tiesus. Kaip ir kiekviena evoliucija, iPhone atveju irgi būta sprendimų, kurie lyg ir prieštaravo anksčiau deklaruotoms vertybėms. Vienas iš tokių atvejų – siekis telefoną paversti vis lengvesniu, kompaktiškesniu. Kodėl šios idėjos buvo atsisakyta?

Ankstyvųjų išmaniųjų istorija

 Tam, kad geriau suvoktumėme išmaniųjų telefonų dabartį, reikėtų prisiminti jų praeitį. Tiksliau, ankstyvąsias tokių prietaisų versijas. 2000–ųjų viduryje tokius prietaisus turėjo labai mažas žmonių procentas. Menką jų populiarumą buvo galima nesunkiai suprasti. Visų pirma, funkcionalumas nei iš tolo nepriminė dabartinio. Vartotojai galėjo rašyti elektroninius laiškus, naršyti ankstyvajame mobiliajame internete (nepamirškite, kad tuo metu dar nebuvo išpopuliarėjęs 3G formatas) bei ribotai tvarkyti dokumentus. Pridėkite dar didžiulę kainą ir taps aišku, kodėl net ir tuometinis rinkos lyderis Nokia nelabai matė išmaniųjų telefonų potencialo. Visa tai darė įtaką ir tam, KAIP šie prietaisai atrodė. Tai buvo stambūs modeliai su pilnomis klaviatūromis, mažais ekranais ir gremėzdiškais korpusais. Be to, neegzistavo ir toks dalykas kaip aplikacijų parduotuvės, todėl išmaniųjų funkcionalumas buvo pasmerktas ribotumui. Jie buvo viso labo pusiau naudingas priedas prie pagrindinio prietaiso – asmeninio kompiuterio.

iPhone pakeičia žaidimą

 Nenuostabu, kad net ir tie, kurie rinkdavosi pirkti išmaniuosius, iš jų tikėjosi patogumo ir kompaktiškumo. Tai turėjo būti prietaisai, kuriuos galėjai išsitraukti iš kišenės ir greitai parašyti el. laišką. Galų gale, dėl riboto funkcionalumo (YouTube ir žaidimams jų niekas nenaudojo) nebuvo ir didelės baterijos poreikio. Iš esmės tai buvo tiesiog komplikuotesni tradiciniai mobilieji telefonai. Dėl to pirmasis iPhone ir buvo toks revoliucingas prietaisas. Tuo metu nelabai kas įsivaizdavo, kad toks prietaisas iš viso gali egzistuoti. Modelis pasiūlė milžiniško dydžio ekraną ir atsikratė praktiškai visų mygtukų, pakeisdamas juos multi–touch technologija. Tačiau svarbiausia jo inovacija buvo operacinė sistema. Ji buvo ne tik daug funkcionalesnė už konkurentų, bet ir išsiskyrė savo paprastu naudojimu bei aplikacijų parduotuve. Išmanusis telefonas pirmą kartą galėjo prisitaikyti prie kiekvieno vartotojo poreikių. iPhone savo kompaktiškumu ir patogumu nenusileido paprastiems mobiliesiems, bet tiesiog dramatiškai lenkė juos funkcionalumu.

Augimo skausmai

 Visgi pirmaisiais metais pati Apple tebebuvo ieškojimų kelyje. Jeigu palyginsime pirmąją, antrąją ir trečiąją iPhone versijas, pamatysime labai akivaizdžius skirtumus. Keitėsi spalvos, atsirado 3G galimybė… Tačiau vienas dalykas liko pastovus – Apple laikėsi pozicijos, kad kiekviena produkto versija turi būti lengvesnė ir plonesnė už ankstesnę. iPhone 4 buvo lengvesnis ir plonesnis nei iPhone 3G, iPhone 5 – lengvesnis ir plonesnis nei iPhone 4S, iPhone 6 – plonesnis nei iPhone 5S, o iPhone 7 – lengvesnis nei iPhone 6S. Tiesą sakant, šiuos pokyčius pabrėždavo pats gamintojas. Jam tai buvo tarsi garbės reikalas. Visgi pokyčiai prasidėjo kartu su iPhone 5. Labai ilgai iPhone naudojo 3,5 colio įstrižainės ekranus, kai tuo tarpu augantys Android gamintojai jau seniai buvo peržengę 4 colių ribą. Didesnio ekrano norėjo ir iPhone savininkai. iPhone 5 buvo pirmasis, pasiekęs šią ribą, bet Apple vis dar laikėsi pozicijos, kad telefonas turi būti naudojamas vienas ranka. Visgi  labai greitai Samsung Galaxy S4 pasiekė 5 colių ribą. Apple atsakymu tapo gerokai didesnis ir pirmą kartą sunkesnis iPhone 6.

Pasikeitusi strategija

 Visgi iPhone 6 ir 7 vis dar tebesiekė plono ir lengvo prietaiso vizijos, teikdami šiems aspektams prioritetą. O tuo tarpu išmaniųjų gamintojai spėjo įsivelti į savotiškas lenktynes, kas pagamins telefoną su didesniu ekranu. Pavyzdžiui, 2015 m. Huawei pristatė savo P8 Max, kurio ekrano įstrižainė siekė 6,8 colio ir visai priartėjo prie planšetės gabaritų. Ėmė pamažu trauktis ir korpuso kraštinės. Telefono paviršius praktiškai visiškai pasidengė pačiu ekranu. Tačiau šios varžybos sukūrė naują problemą. Kaip žinia, ekranas yra pagrindinis energijos ryjikas. Pridėkite dar ir tai, kad patys telefonai tapo vis funkcionalesniais. Su jais mes jau darome praktiškai viską – tai pagrindinis šiuolaikinio žmogaus įrankis. Nenuostabu, kad aktyvesniems vartotojams prireikė pratintis prie to, kad jų telefonas nepamaitintas sunkiai ištveria dieną. Galiausiai 2017–aisiais Apple žengė žingsnį į kairę. Tais metais pasirodę iPhone 8 ir iPhone X buvo pirmą kartą buvo sunkesni ir storesni nei jų pirmtakai. Toks sprendimas priimtas dėl paprastos priežasties – didesnės baterijos.

Sunkiausias telefonas ir jo ateitis

 Tos pačios strategijos Apple laikėsi ir kurdama naujuosius iPhone 11 bei iPhone 11 Pro. Pastarasis tapo pačiu sunkiausiu kada nors sukurtu iPhone. Tačiau įdomiausia tai, kad dėl tokio sprendimo niekas ne tik nesiskundė, bet netgi atvirkščiai – gamintojas buvo giriamas. Vartotojai pasiuntė labai aiškų signalą – jie nori didelio ekrano ir ilgai tarnaujančios baterijos, ir visiškai supranta, kad tam prireiks priimti kompromisų. Todėl ir negirdime niurnėjimų, esą jų naujasis iPhone 11 Pro Max per sunkus. Ar šiltas išaugusio svorio priėmimas reiškia, kad mūsų telefonai ir toliau sėkmingai sunkės? Tai prognozuoti būtų drąsu. Greičiau jau gamintojai į baterijos problemą ir jos sprendimą ims žiūrėti šiek tiek laisviau nei iki šiol. Galime tikėtis, kad telefonų dydis kuriam laikui stabilizuosis. Tačiau pačių baterijų tobulinimo procesas irgi nežada sustoti. Šioje srityje įvykus proveržiui ir atsiradus galimybei į mažesnę detalę sutalpinti daugiau miliamperų, ko gero, vėl pradėsime stebėti kaip mūsų telefonai plonėja ir lengvėja.