Gyvenimo būdas

E–sportas: kodėl jis vis populiarėja?

2019 vasario 26

Maždaug prieš metus Kauno Žalgiris visus nustebino savo pranešimu: klubas žengė į e-sporto rinką. Ši žinia vienus privertė suraukti antakį. Kiti juokėsi sakydami, kad kompiuteriniai žaidimai nėra joks sportas. Tačiau toks skeptiškumas visiškai nepamatuotas. E–sportas auga greičiau nei bet kuris kitas, profesionaliai žaidžia tūkstančiai žmonių, o juos stebi milijonai fanų iš viso pasaulio. Milijonais jau matuojami ir nugalėtojams atitenkantys prizai. Kas lemia tokią sėkmę? Pristatome penkias e–sporto proveržio priežastis.

 

E–sportas_antrastes_1

Sportas populiarus bus tik tuo atveju, jeigu juo užsiimti galės didžioji visuomenės dalis. Būtent todėl futbolas visada bus populiaresnis už arklių polo. E–sportas irgi nebūtų sprogęs, jeigu neturėtume kritinės žaidžiančiųjų masės.  Rinkos dalyviai sukūrė infrastruktūrą, kuri būtina tam, kad paaugliai galėtų svajoti apie profesionalaus žaidėjo gyvenimą: galingus, bet racionaliai kainuojančius kompiuterius, greitą ir patikimą internetą ir virtualias platformas, kuriose žaidėjai galėtų treniruotis ir varžytis, o fanai juos stebėti. Be to, e–sportas yra neįtikėtinai universalus. Žmonės gali žaisti nepriklausomai nuo jų rasės, gyvenamosios vietos, lyties ar net sveikatos būklės.

20190125-info-02

E–sportas_antrastes_2

Profesionaliam sportui būtina bendruomenė. E-sportas ją turi ypatingai tvirtą. Jos formavimuisi didelę įtaką turėjo tai, kad kompiuteriniai žaidimai nuo pat pradžių skatino bendravimą ir draugišką konkurenciją. Žaidėjai varžydavosi multiplayer režimuose, diskutuodavo forumuose. Šią bendrystę dar labiau sustiprino tokios platformos, kaip Twitch. Jos nariai gali stream’inti savo žaidimą visam pasauliui bei tokiu būdu bendrauti su fanais ar net užsidirbti. Būtent stream’inimas padėjo atsirasti ir pirmosioms e-sporto žvaigždėms. Geri žaidėjai pritraukdavo didelę auditoriją, kuri, savo ruožtu, jiems suteikė galimybę pragyventi iš savo talento ir visą savo dėmesį skirti žaidimams.

20190125-info-01

 

E–sportas_antrastes_3

Labai greitai e-sporto gerbėjams vien tik stream’inimo ėmė nebepakakti. Populiariausių online žaidimų, tokių kaip League of Legends ar Dota 2, kūrėjai ėmė rengti varžybas, kurias fanai galėjo gyvai stebėti arenose. Tokiems renginiams sutraukiant vis didesnes minias, į žaidimą įsitraukė ir sporto medija. Pavyzdžiui, JAV gigantas ESPN buvo vienas pirmųjų, investavęs į e–sportą. Toks sprendimas labai greitai pasiteisino. Fanams patiko galimybė varžybas stebėti kokybiškesniu formatu, girdėti ekspertiškus komentarus, žiūrėti reportažus ir interviu su žaidėjais. Nauda abipusė. Sporto kanalai smarkiai išplėtė savo auditoriją. Tuo pačiu patogesni transliacijų formatai e–sportu užkrėtė ir tuos, kurie iki tol kompiuteriniais žaidimais gal net ir nesidomėjo.

 

E–sportas_antrastes_4

Kauno Žalgirio žengimas į e–sportą pasauliniame kontekste nėra revoliucinė naujovė. Tą patį jau yra padarę kelios NFL bei MLB komandos. Jos turi šiokį tokį konkurencinį pranašumą, nes gali pritraukti gerus žaidėjus pasinaudodamos savo turima rinkodarine patirtimi, infrastruktūra ir žinomu vardu. Kur žaidžia šios komandos? E–sporto lygose! Jų kuriasi vis daugiau. Vienos koncentruojasi į konkretų žaidimą. Kitos į visą jų grupę. Pačios populiariausios gali pasigirti milžiniškomis auditorijomis. Pavyzdžiui, Overwatch League taip masina investuotojus, jog pernai 8 naujos komandos sumokėjo 35 mln. dolerių siekusį startinį mokestį tam, kad į ją patektų.

 

E–sportas_antrastes_5

Augantį E–sporto populiarumą iliustruoti galima šiuo įdomiu faktu. Pernai League of Legends pasaulio čempionato finalas vyko Pekino Birds’s Nest statione. Tame pačiame, kuriame atidarytos ir uždarytos 2008 m. Olimpinės žaidynės. Kalbant apie Olimpiadą… Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) netgi oficialiai svarstė galimybę, kad 2024 m. e–sportas taptų olimpinės programos dalimi. Nors nutarta, kad tam dar per anksti, panašu, kad toks žingsnis paprasčiausiai neišvengiamas. TOK tiesiog bijo atsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Nieko keisto. E-atletai tampa tikromis superžvaigždėmis savo uždarbiu lenkiančiomis daugumą futbolininkų ar krepšininkų. Pavyzdžiui, paskutiniųjų International 8 varžybų prizinis fondas siekė 24 mln., o nugalėtojams atiteko 11 mln. dolerių.