Regis, neišvengiamas Dirbtinio intelekto atėjimas į šį pasaulį vienus gąsdina, o kitiems skatina optimizmą. Tačiau niekas nesiginčija, kad jis iš esmės pakeis ne tik mūsų aplinką, bet ir mus pačius. Ko galime tikėtis iš savęs Dirbtiniam intelektui ir toliau tobulėjant? Apie tai pamąstyti tikrai verta. Juk autonominiai automobiliai jau čia pat, o ir žmogiškajam prilygstančio intelekto idėja skamba vis realiau.
Apie Dirbtinį intelektą kalbama labai daug, bet nepalyginamai rečiau aiškinamasi, kas tai yra. Grubiai tariant, tai mašinos, gebančios imituoti žmogiškąjį intelektą (ar bent dalį jo) ir atlikti tokias užduotis, kaip mokymasis, sprendimų priėmimas ar problemų sprendimas. Autonominis automobilis – tai puikus šio principo pavyzdys. Jis geba mokytis apie tai, kokia yra eismo situacija, priimti sprendimą, kaip iš taško A pasiekti tašką B, o taip pat pakeliui išvengti kliūčių. Tai tik pradžia. Panašios technologijos jau ateina į pramonę, mediciną, mokyklas, mokslą ir netgi pramogų sektorių.
Žinoma, Dirbtinis intelektas nelygus Dirbtiniam intelektui. Teoriškai galima išskirti keturias jo rūšis. Pati paprasčiausia forma – Reakcinės mašinos, apskaičiuojančios savo galimus veiksmus ir jų būsimas pasekmes. Puikiu tokios technologijos pavyzdžiu galėtų būti vakar jus nugalėjusi šachmatų programėlė. Aukštesnio lygio intelektas – Ribotos atminties mašina, Kitaip tariant, kompiuteris. Jis sprendimus priima tik atsižvelgdamas į tą informaciją, kuri jau yra jame. Mokslininkai dabar siekia pereiti prie trečiosios stadijos – Proto teorija besivadovaujančios mašinos. Ji turėtų veikti ne tik pagal tą informaciją, kurią turi, bet ir numatydama žmogaus jausmus, mintis, reakcijas. Tai pasiekus, ateis laikas ketvirtajai rūšiai – save suvokiančiam intelektui, kuris bus toks pats ar net protingesnis už žmogų.
Visų pirma, Dirbtinis intelektas mums tiesiog atlaisvins rankas. Šiuo metu egzistuojančioms jo formoms vis dar tebereikia žmonių priežiūros. Laikui bėgant, savo srityse šios mašinos niekuo nenusileis žmonėms. Transportas, energetika ir medicina – tai pirmosios sritys, kuriose Dirbtinis intelektas turėtų įsigalėti. Gera naujiena ta, kad didelė dalis tokių darbų yra pavojingiausių darbuotojų gyvybei sąrašuose, tad mūsų gyvenimas dėl to turėtų tapti dar šiek tiek saugesniu. Žinoma, žmonijos lauks nauja ir labai rimta problema: ką pasiūlyti tose srityse iki tol dirbusiems žmonėms?
Taip, jeigu robotai ir Dirbtinis intelektas perims didelę dalį darbų, ką tuomet darys iš jų gyvenę žmonės? Šiuo klausimu įvairūs apokalipsės šaukliai pasaulį jau seniai gąsdina. Žmonijos iš tikrųjų lauks gana sunkus pereinamasis laikotarpis, mat daugybė darbuotojų turės persiorientuoti. Tačiau su laiku problema išsispręs savaime. Pagalvokite apie tai šitaip. Kiek SEO specialistų pasaulyje buvo prieš 50 metų? Šis skaičius buvo artimas nuliui. Mes paprasčiausiai neturime nei žalio supratimo, kokios naujos profesijos gims ateityje. Galime neabejoti tik dėl to, kad galimybių žmonėms nesumažės, o ateities darbai bus saugesni ir dar įvairesni nei dabar.
Gyvenimas yra neteisingas! Šitai ir taip visi žino. Žmonių sprendimus labai stipriai veikia asmeninės simpatijos, nuotaikos ar net fizinė savijauta. Keistai nuskambės, bet pasaulis su Dirbtiniu intelektu turėtų būti daug humaniškesnis. Ilgainiui Dirbtinis intelektas mums padės priimti vis sudėtingesnius sprendimus: spręs teisinius ginčus, vykdys darbuotojų atrankas ir t.t. Jis tai darys remdamasis vien objektyvia informacija bei išvengdamas seksizmo, rasizmo ar amžizmo. Galų gale, jis netgi turėtų padėti mums rūpintis savo emocine sveikata, stebėdamas mūsų nuotaikų kaitą, elgesį ar netgi veido išraiškas.
