Balandžio 20-ąją, trečiadienį, minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Šią dieną žmonės raginami kelti kuo mažiau triukšmo ir taip išreikšti pagarbą aplinkinių teisei į tylią ir ramią gyvenamąją bei darbo aplinką. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 40 proc. gyventojų patiria padidinto triukšmo poveikį dienos metu ir apie 20 proc. padidėjusį triukšmą kenčia naktį. Kodėl tai svarbu? Triukšmas ne tik erzina bei mažina darbingumą. Nuolatinis buvimas triukšmingoje aplinkoje gali turėti poveikį sveikatai – silpninti klausą, trikdyti kraujotaką ir nervų sistemą, sukelti daugelį įvairių negalavimų.
Įsivaizduokite, kad dalyvaujate svarbiame susirinkime. Kartu su kitais jo dalyviais įdėmiai klausotės pranešėjo, gaudydami kiekvieną žodį. Staiga visu garsumu suskamba jūsų mobilusis telefonas, kurio garsą neapdairiai užmiršote išjungti. Aplinkiniai surauktais veidais atsisuka į jus, o pranešėjas, kurį skambutis trumpam „išmušė iš vėžių“, jūsų adresu paleidžia piktą repliką. Ką darote? Greičiausiai, murmėdami atsiprašymus skubiai naršote po kišenes niekaip nerasdami triukšmaujančio telefono ir gailitės, kad nemokate prasmegti skradžiai žemės. Galime įtarti, kad greičiausiai būtent taip jautėsi žmogus, kurio telefonas ėmė „kvaksėti “ JAV prezidento Baracko Obamos kalbos metu.
Panašioje padėtyje esame atsidūrę daugelis, užmiršę išjungti telefono garsą teatro ar kino salėje, koncerte, bažnyčioje, bibliotekoje ar paskaitoje, pokalbyje dėl darbo ir kitokiomis panašiomis aplinkybėmis. Jei tvirtinate, kad esate itin apdairūs ir niekuomet neužmirštate išjungti ar bent jau pritildyti telefoną reikiamose vietose, tai tikrai susidūrėte su atvejais, kai panašiomis aplinkybėmis nuskamba gretimais esančio kito žmogaus telefonas. Beje, kai kurie dėl to visiškai nesutrinka – atsiliepia į skambutį ir netgi pakomentuoja pašnekovui filmo ar spektaklio eigą.
Daugeliu atveju toks elgesys bus laikomas mažų mažiausiai nepadoriu. Garsiai skambantis telefonas ar pokalbis nederamoje vietoje, pavyzdžiui koncerte ar pasitarime, ne tik gali reikšti nepagarbą – labai dažnai jis paprasčiausiai trukdo aplinkiniams. Tačiau šįkart norime pakalbėti apie dar vieną telefono skambučio ypatybę – jo keliamą triukšmą.
Garso stiprumui matuoti naudojamas vienetas − decibelas. Žmogus gali tapti irzlus ir nervingas, jei jį nuolat supa 40-50 decibelų triukšmas. Tokį sukelia įprastinė kalba. Ilgą laiką būnant triukšmingesnėje aplinkoje gali prasidėti sveikatos sutrikimai, o labai intensyvus, tegu ir trumpai trunkantis triukšmas, gali ir visai apkurtinti. Pavyzdžiui, riksmas (90 decibelų), greitosios pagalbos ar policijos automobilio sirenos gausmas (110 decibelų) ar reaktyvinio lėktuvo variklio griausmas (120 – 140 decibelų).
Telefono skambučio garso stiprumas gali siekti 80 ar net daugiau decibelų. Tie, kam netyčia yra tekę išgirsti, kaip suskamba prie ausies pridėtas telefonas, žino, koks nemalonus gali būti šis garsas, net jeigu savo skambučio tonu esate pasirinkę pačią gražiausią ir mėgiamiausią melodiją.
Taigi kartais verta susimąstyti, kaip garsiai ir kokiomis aplinkybėmis turėtų skambėti mūsų telefonai. Štai keli dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, jei norime, kad skambantis telefonas neerzintų aplinkinių ar, juo labiau, nepakenktų nei jiems, nei mums patiems:
- Nepamirškite, kad nešiojatės įjungtą telefoną. Toli gražu nebūtina nuolat apie tai galvoti – pakanka telefoną prisiminti tais atvejais, kai keičiasi jus supanti aplinka (ir garso fonas) – pavyzdžiui, kai iš judrios ir triukšmingos gatvės įeinate į tylų gydytojo priimamąjį.
- Naudokitės aplinkos nustatymais. Daugelio modelių telefonuose galima lengvai ir greitai pakeisti garsumo nustatymus, pritaikytus įvairaus triukšmingumo aplinkoms. Keliais mygtukų spustelėjimais arba ekrano prilietimais galėsite būti tikri ir kad nepraleisite svarbaus skambučio, ir kad nebūsite perdėm triukšmingas.
- Palikite veikti tik būtinus garsus. Tylus signalas, įspėjantis apie išsikraunančią telefono bateriją, gali būti naudingas. O štai klaviatūros tonai (pyptelėjimai ar skimbtelėjimai, pasigirstantys spaudant telefono mygtukus) būtini tikrai ne visada. Pagalvokite, ar visi telefono skleidžiami garsai jums reikalingi, ir atitinkamai pakeiskite telefono nustatymus.
- Naudokite vibruojantį skambutį. Aišku, jei vibruojantis telefonas gulės ant stalo tyliame kambaryje, jis taip pat gali sukelti nemažai triukšmo. Tačiau daugeliu atvejų begarsiu režimu nustatytas telefonas su vibruojančiu skambučiu yra tikras išsigelbėjimas, jei norite būti mandagūs ir tuo pat metu žinoti, kad kažkas bando su jumis susisiekti.
- Rinkitės diskretišką toną. Geras skambučio tonas yra ne tas, kuris garsiausiai skamba, o tas, kurį išgirdę suprantame, kad skamba būtent mūsų telefonas. Pasirinkę ramesnį, „mandagesnį“ signalą – pavyzdžiui, žingsnių, ošiančios jūros ar šnarančio popieriaus lapo garsą, gerokai sumažinsite tikimybę patekti į nepatogią padėtį dėl triukšmaujančio telefono. Jau nekalbant apie tai, kad pasirinkę tokį toną būsite gana originalūs.
- Paisykite ženklų. Kai kuriose jūsų lankomose vietose pakabinti specialūs ženklai, prašantys laikytis tylos ar išjungti telefono garsą. Tokių ženklų būna bibliotekose, teatruose, susitikimų ir posėdžių salėse. Atsižvelkite į juos – šie ženklai ne šiaip sau kabinami.
- Paisykite etiketo. Kelias paprastas ir vertas dėmesio taisykles rasite čia. Nuoširdžiai siūlome jomis naudotis.
Galbūt greitai nutiks taip, kad triukšmas taps naudingas. Pranešama, kad Pietų Korėjos mokslininkai kuria technologiją, leisiančią garso bangas paversti energija. Šią technologiją pritaikius telefonuose, galėsime įkrauti jų baterijas tiesiog kalbėdami. Tačiau kol taip nutiks, bent vieną dieną per metus pasistenkime kuo mažiau triukšmauti.
