Mobilusis telefonas tampa vis didesniu mūsų paslapčių saugotoju. Ir ne tik vaizdų, kurių paviešinimas gali priversti nemenkai išrausti. Telefonu prisijungiame prie elektroninės bankininkystės, tvarkome kitą jautrią informaciją, kuriai patekus į „ne tas rankas“ skaudžiai nukentėtume.
Taigi, mūsų visų dėmesiui – penki Evaldo Viselgos, „Tele2“ telefonų priežiūros centro vadovo ir „Inovacijų biuro“ eksperto, patarimai, kaip apsaugoti savo duomenis telefone.
1. Slaptažodis
Telefono atrakinimo slaptažodis turi būti kuo sudėtingesnis. Geriausia, jei tai bus neegzistuojantis žodis su bent viena didžiąją raide ir kokiu nors simboliu, pavyzdžiui, šauktuku. Tokį slaptažodį sudėtinga net pamačius atsiminti, ką jau kalbėti apie atspėjimą. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jūsų slapto kodo suvedimas nebūtų nufilmuotas nei lauko kamera, nei kito asmens mobiliuoju.
Jei telefonas apsaugotas šablonu (angl. pattern), kai braukiama pirštu per taškus, pasistenkite, kad taškų seka neprimintų raidės ar skaičiaus. Tai yra itin populiaru, tačiau atspėti taip pat labai paprasta.
2. Biometriniai duomenys
Nauji telefonų modeliai turi biometrines apsaugas ir vartotoją gali nustatyti pagal pirštų atspaudus, akies rainelę ar veido geometriją. Be to, visi biometriniai užraktai papildomai apsaugoti PIN kodu, kurį, kaip atsarginį variantą, taip pat būtina pasirinkti.
Vienas patogiausių ir saugiausių variantų – akies rainelės nuskaitymas. Tačiau veidą atpažįstančios sistemos, naudojamos kartu su PIN kodu, yra dar saugesnės. Ypač naujuose telefonuose, kur ši funkcija yra ištobulinta, naudojamos termokameros, nuskaitančios tik šilumą skleidžiantį objektą. Tad netekus telefono jo atrakinti nepavyks net tuo atveju, jei vagišius turės jūsų nuotrauką.
3. Viešas internetas
Mus labai dažnai vilioja galimybė naudotis nemokamomis Wi-Fi paslaugomis, tačiau tai daryti visgi reikėtų atsargiai. Jei prisijungiate prie kodu neapsaugoto viešo interneto, rekomenduojama nesinaudoti portalais, kuriuose reikia suvesti savo slaptažodžius.
Interneto banku bei kitomis itin jautrią jūsų informaciją turinčiomis e-paslaugomis saugiausia naudotis prisijungus prie operatoriaus teikiamo mobilaus interneto arba namuose. Vieši Wi-Fi tinklai tokioms operacijoms nerekomenduojami, nes yra labai pavojingi.
Kadangi viešas Wi-Fi tinklas prieinamas visiems, nenuostabu, jog ir tiems, kurie turi blogų kėslų. Pasinaudoję nemokamu internetu jie gali pasiekti jūsų įrenginį, stebėti, ką jame darote. Sumažinkite tikimybę duomenims pakliūti į blogas rankas pažymėję, jog neleidžiate prie jūsų telefono prisijungti kitiems tinkle esantiems įrenginiams. 
4. Programėlių siuntimasis
Saugiausia programėles siųstis iš telefono gamintojo rekomenduojamų ar bent jau žinomų interneto parduotuvių. Visgi net ir tokios programėles gali būti ne visai saugios. Vienas saugumo indikatorių – jų atsisiuntimų skaičius ir reitingas. Jei programėlę atsisiuntė daug žmonių, vertina gerai, tikėtina, kad kažkas nepatingėjo patikrinti, ar ji saugi.
Jei iki šiol manėte, kad mokamos programėlės yra saugesnės už nemokamas, nebetikėkite tuo. Dažniausiai mokamos programėlės tiesiog leidžia atlikti daugiau funkcijų nei jų nemokamos versijos arba nerodo reklamų. Saugumo prasme jos niekuo nesiskiria.
5. Papildoma apsauga
Jei telefone laikote informaciją, kuri ypatingai privati, galite bet kurią atminties vietą – nuotraukų, dokumentų, vaizdo medžiagos ar kitą saugyklą – apsaugoti papildomu slaptažodžiu. Kuo sudėtingesniu, tuo geriau. Taip pat visi telefonai turi galimybę per atstumą ištrinti visą telefono atmintį praradus telefoną. Todėl rekomenduojame dar nepraradus telefono užbėgti įvykiams už akių ir išsiaiškinti, kaip tai daroma.
Jei dažnai siunčiatės mobiliąsias programėles, naudinga žinoti, kokių duomenų jos gali jūsų prašyti ir kokius leidimus verta suteikti. Plačiau apie tai kalbame straipsnyje „Žiūrėk, ką siunti arba apie tai, kokius duomenis patiki diegiamai programėlei“.
