Kol robotai kosmose renka neįkainojamas mokslo žinias, mes Žemėje kasdien naudojame technologijas, kurių nebūtų, jei ne kosmoso misijos. Mokslininkai ir inžinieriai, kurdami misijoms reikalingas technologijas, dažnai pralenkia laiką, o „šalutinius“ šių technologijų produktus mes to net neįtardami naudojame kasdien. Siūlome su jais ir susipažinti. 
Be kosmoso negalėtumėte siųsti nei SMS žinučių, nei emailų. Ryšio paketams arba informacinėms (balso, SMS, el. pašto ir t. t.) koduotoms sekoms perdavinėti ir sujungti į vartotojui suprantamą informaciją būtinas labai tikslus laikas. Jis nustatomas paslaugos tiekėjų bokšteliuose, kurie tikslų laiką gauna iš kosmose esančių palydovų.
Ar žinojote, kad navigacija būtų neįmanoma be kosmose iškeltų palydovų? Pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros (ESA) misijos Galileo palydovai iš kosmoso objekto vietą gali nustatyti net vieno metro tikslumu!
Dešimtajame dešimtmetyje NASA mokslininkai nutarė sukurti kameras kosminiams zondams – aparatams, kurie siunčiami į kosmosą, kad surinktų reikalingus duomenis; pavyzdžiui, zondas gali būti siunčiamas į Marsą ištirti jo paviršių, ar į Jupiterį, kad iš arčiau ištirtų jo atmosferą.
Kadangi kiekvienas papildomas zondo kilogramas reiškia kelis papildomus milijonus dolerių, reikėjo kamerų, kurios būtų labai mažos ir lengvos, bet kartu ir pakankamai galingos, kad galėtų surinkti reikalingus duomenis. Mokslininkams, žinoma, pavyko. Dabar 1/3 mobiliųjų telefonų kamerų naudoja šią technologiją.
LED lempos kosmose padeda auginant augalus, o Žemėje – gydant žmones, ypač malšinant skausmą. Technologija originaliai kurta tam, kad astronautai kosmose galėtų sau užsiauginti maisto.
Tačiau dabar NASA aparatas WARP 75 naudojamas chemoterapijos procedūrų sukeltam skausmui malšinti po kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių transplantacijos.
NASA inžinierius Adamas Kissiahas savo klausos negaliai pagerinti aštuntajame dešimtmetyje sukūrė kochlearinius implantus, kurie ne pagarsina garsus, o atrinktą informaciją paverčia į elektros impulsus, kuriuos siunčia tiesiai į klausos nervą. Jų dėka sunkią arba visišką klausos negalią turintys žmonės, kuriems įprastinės klausos stiprinimo priemonės jau nepadeda, gali sugrįžti į garsų pasaulį. Kochleariniai implantai dabar yra vienas pažangiausių būdų sprendžiant kurtumo problemas.
Termometrai su infraraudonaisiais sensoriais, kurie užfiksuoja iš būgnelio į ausies kanalą sklindančios energijos kiekį ir nustato kūno temperatūrą. Tokie termometrai – itin kompaktiški ir labai tikslūs, kai kurie jų temperatūrą nustato per sekundę.
Kompiuterinės tomografijos aparatus
Protezus
Viskoelastinės medžiagos (memory foam) čiužinius
Akinius nuo saulės
Įbrėžimams atsparius akinių lęšius
Sauskelnes
Gaisrininkų uniformas
Bevieles ausines
Šaldytą maistą
Vandens filtrus
Kūdikių maistą
Taigi kodėl į orą paleidžiame tiek milijonų? Taip, kosmoso misijos brangios. Bet tai – tik keletas iš daugybės pavyzdžių. Jei netirtume kosmoso tikriausiai šiandien nei Facebook’u naudotumėmes, nei naktį geriau išsimiegotume, nei kelią nepažįstamose vietovėse lengvai rastume.
