Gyvenimo būdas

Ne atletai, o superatletai: sporto dabartis ir ateitis

2019-05-06

Neįmanomi dalykai kartais virsta tikrove. Sportas yra viena iš sričių, reguliariai priverčiančių mus dar kartą permąstyti, kur yra žmogiškųjų galimybių ribos. Pavyzdžiui, per šimtą metų maratono pasaulio rekordas vyrų kategorijoje sutrumpėjo beveik valanda, o moterų – net pusantros. Panašių pasiekimų rastumėme ir daugybėje kitų sporto šakų. Kas lemia tokį spartų, kartais protu sunkiai suvokiamą progresą?

1-20 

Duomenų analizė iš pirmo žvilgsnio visai neatrodo esanti su sportu besisiejanti veikla, bet iš tikrųjų atletų rezultatams ji daro vis didesnę įtaką. Kai sporto medicinos specialistai pradėjo pretaisų pagalba fiksuoti ir analizuoti sportininkų širdies darbą, greitį, kvėpavimą, nuovargį, raumenų tonusą, hidratacijos lygį, miego ritmus ar net neuronų aktyvumą, bei pagal šiuos duomenis koreguoti pasiruošimo planus, rezultatai pradėjo gerėti tiesiog dramatiškai. Beje, visos šios technologijos – kaip kad dažniausiai ir būna – iš profesionalų lygmens pamažu persikelia į mėgėjų. Tokie prietaisai kaip Fitbit naudoja sprendimus, kurie prieš gerą dešimtmetį taikyti tik ruošiant profesionalius atletus.

2-181214

Tai, ką mes dėvime sportuodami, taip pat turi didžiulės įtakos mūsų rezultatams. Profesionaliame sporte, kur net mažytis pranašumas gali turėti lemiamos reikšmės, tai ypatingai akivaizdu. Lengva apranga, jos gebėjimas garinti, o ne sugerti prakaitą, prie pėdos idealiai priglundantys bateliai – tai tik keli sprendimai, kurie ženkliai pagerino atletų rezultatus. Tačiau, ko gero, pats dramatiškiausias pavyzdys – vadinamieji LZR Racer plaukimo kostiumai. Jie kuriami taip, kad maksimaliai sumažintų vandens pasipriešinimą. Pekino olimpiadoje juos dar dėvėjo apie 90 proc. atletų (tarp jų ir visi medalininkai). Po metų FINA LZR Racer uždraudė, o tuo pačiu ir iš naujo pradėjo skaičiuoti rekordus, mat plaukikai pradėjo plaukti gerokai lėčiau. Pavyzdžiui, 400 m laisvu stiliumi olimpinis čempionas 2012 m. distanciją įveikė daugiau nei 2 sekundėmis lėčiau už 2008 m. nugalėtoją. Tai puiki iliustracija, kokią įtaką gali turėti apranga.

 3-5

Traumų prevencija ir reabilitacija – tai netiesioginis, bet sportininkų rezultatams milžinišką įtaką darantis faktorius. Galimybė maksimaliai tiksliai diagnozuoti patirtą traumą bei sudaryti optimaliausią gydymo ir reabilitacijos planą – tai tik vienas aspektas. Ne ką mažiau svarbi ir traumų prevencija, ir būtent šioje srityje progresas yra pats ryškiausias. Sportinėje aprangoje, avalynėje montuojami davikliai leidžia įspėti atletą dėl galimai netaisyklingų, žalos pridaryti galinčių judesių, o rutininės magnetinio rezonanso analizės įspėja apie potencialų pavojų. Be to, sporto medicina daug efektyviau gydo smulkias traumas, tokias kaip raumenų ar sausgyslių patempimai, kurios, savo ruožtu, ilgainiui gali tapti gerokai rimtesnių sužeidimų priežastimi. Be abejo, būtina paminėti ir mitybą. Individualūs jos planai jau tapo įprasta sportininkų gyvenimo detale, padedančia organizmui išnaudoti visą savo potencialą.

4-5

Ko gero, tikrai nereikia įrodinėti, jog kai kurie žmonės turi genetines savybes, tobulai tinkančias vienai ar kitai sporto šakai (žinoma, dar yra ir tokie asmenys kaip LeBron’as James’as, kuris būtų žvaigžde daugelyje). Tai nereiškia, kad sėkmę profesionaliame sporte nulemia tik įgimti talentai. Be sunkaus darbo geri rezultatai sunkiai įmanomi. Tačiau genų analizė gali pasufleruoti, kaip konkrečiam individui derėtų ruoštis varžyboms ar atsigauti po jų. Mokslininkai žmogaus DNR jau aptiko savotiškus žymeklius, kurie labai tiksliai prognozuoja, kaip organizmas reaguos į krūvius. Kitas žingsnis – kaip įmanoma geriau suprasti, ką genetinis kodas gali atskleisti apie mūsų atletinį potencialą ar traumų rizikas. Labai gali būti, kad netolimoje ateityje, kai DNR išrašymas taps rutinine medicine praktika, ši informacija bus naudojama tam, kad vaiką būtų galima nukreipti į vieną ar kitą sporto šaką.

5-4

Kas atletus paverčia superžvaigždėmis? Teisingai, jų gerbėjai. Kaip bebūtų, savo esme prefesionalus sportas vis tiek yra pramogų industrijos dalis. Be auditorijos, gerbėjų jo vystamasis būtų gerokai lėtesnis. Susidomėjimas, žinomumas tampa vis reikšmingesniu atletų motyvacijos faktoriumi, netiesiogiai gerinančiu ir jų rezultatus. O tuo pačiu ir didinantis pajamas. Daugiau pinigų – daugiau galimybių investuoti į save ir savęs tobulinimą. Savo ruožtu, tai padeda ilgiau išlikti viršūnėje ir uždirbti dar daugiau. Mintį supratote. Maža to, savo kapitalą bei žinomumą, kurį dar labiau puoselėti labai padeda socialinės medijos, atletai vis sėkmingiau perkelia ir į kitas sritis. Pavyzdžiui, verslą. Micheal’as Jordan’as jau tapo pirmuoju atletu milijardieriumi. Geriausiam visų laikų krepšininkui dabar pačiam priklauso NBA komanda. Jam ant kulnų lipa Magic’as Johnsonas ir Lebron’as James’as, o multi–milijonierių būrio jau seniai niekas nebeskaičiuoja.