Neskubėsime teigti, kad „Tele2“ Inovacijų Biuro laisvo interneto namas yra pirmasis skraidantis namas pasaulyje. Šiaip ar taip, juk daugelis labai panašų matėme animaciniame filmuke „Aukštyn“. Tačiau, kad tai pirmasis tikras namas, kuriam pavyko su žmonėmis sėkmingai pakilti į Lietuvos dangų ir vėl nusileisti – faktas. Faktas tai, kad jį savo rankomis pastatė Lietuvos inžinieriai iš VGTU Linkmenų Fabriko.
Įdomūs faktai:
Ilgas kelias link debesų
Jei kam Mykolo ir Modesto vardai pasirodė pažįstami, nesuklydote. Jie priklausė komandai, kuri kiek daugiau nei prieš metus sukūrė, sukonstravo ir valdė Inovacijų biuro automobilį, važiavusį „Tele2“ 4G interneto greičiu. Vieno jų – Mykolo Bistricko – paklausėme, kaip šį kartą sekėsi stebuklą paversti realybe.
– Kuris projektas pasirodė sudėtingesnis – 4G internetu varomas automobilis ar laisvo interneto skrendantis namas?
– Atsakingesnis ir reikalaujantis daugiau dėmesio, manau, yra namas. Nes automobilis važiavo žeme, turėjome bent tris avarinius mygtukus, kurie, jei kas būtų vykę ne taip, iškart atjungtų sistemą ir sustabdytų automobilį. Ore skrendančio namo ištikus avarinei situacijai nei mygtuku, nei rankiniu stabdžiu nesustabdysi. Čia neturi būti jokių avarinių situacijų, tad reikėjo numatyti viską, dešimtkart patikrinti, o po to tikrinti vėl.
– Namelis atrodo lyg tikras namas – medžio apdaila, aliuminio profilio langai. Kodėl nesirinkote lengvesnių medžiagų – iliuzijai juk to būtų pakakę?
– Galėjome rinktis stiklo ar anglies pluoštą, tačiau konstrukcija būtų trapesnė ir negalėtume garantuoti atsparumo smūgiams. Aliuminis taip pat nepakankamai tvirtas, tad namo rėmą pagaminome iš nelegiruoto plieno. Konstrukciją apsiuvome medienos plokštėmis, nes jos praktiškos, sunkiai skyla, yra atsparios drėgmei. Išorės apdailai panaudotas netašytas medis, o viduje – ąžuolo faneruote dengtos plokštės. Tokį pageidavimą išsakė interjero dizaineriai.
Namo durys ir langai – iš dabar vis rečiau statybose naudojamo aliuminio profilio. Mums jo reikėjo, nes atsparesnis už plastiką, kuris smūgio atveju ne sulinktų, o tiesiog skiltų.
– Žodžiu, iki tikros trobelės trūksta tik krosnies ir rąstų apdailos. Kaip pavyko užtikrinti priešgaisrinę saugą name įmontavus tiek dujų balionų?
– Dirbome su oreiviais, kurie turėjo pilotuoti šį balioną ir turėjo daugiausia praktikos, kalbėjome su įrangos tiekėjais. Visi iškėlė paprasčiausią sąlygą – nepradurkit dujų žarnų. Tai ir padarėm – pritvirtinome nepradūrę. O balionus įtvirtinome standžiai, kad liktų savo vietose net nusileidimo smūgio metu.
– Vis kalbame apie nusileidimo smūgį. Ir nors praktiškai namas nusileido lygiai, lyg ant pūkų pagalvės, visada reikia būti pasirengus bet kokiems netikėtumams. Kaip jiems pasirengėte jūs?
– Tai nėra masinis produktas, juo nesinaudos bet kas, buvo numatyta, kad jį skraidins tik aukščiausios kvalifikacijos pilotas, tad nebuvo bandomųjų modelių – šis namas ir yra prototipas. Būtent todėl paskaičiavome 6–8 kartus didesnius atsparumus, negu reikėtų įprastai. Skaičiavome ne 1,5 tonos, o 10 tonų. Namo masė ir pagreitis sudaro jėgą, kuri veikia kontaktinį konstrukcijos tašką. Padarėme taip, kad net deformacija būtų minimali. Buvo nuspręsta, kad namas leisis taip, jog pirmiausia žemę palies išilginė kraštinė – viena iš sienų be langų. Būtent todėl toje pusėje briauną sutvirtinome guma, kuri ir sugeria pirminį smūgį.
– Tačiau namo dugne nėra nei storų gumos pamatų, nei amortizatorių.
– Na, stori gumos pamatai namą labai paaukštintų, o mes nenorėjome viršyti leidžiamo pervežti krovinio aukščio – 4,2 metrų. Be to, galvojome dėti amortizatorius, kurie absorbuotų smūgį, bet oreiviai pasakė, kad tokiu atveju amortizatorius turime dėti iš visų pusių. Nes jei sudėtume amortizatorius tik ant dugno, dar padidintume tikimybę, kad jų pamėtėtas namas parvirs ant kažkurio šono – tai žmonėms būtų dar pavojingiau. Be to, pilotai pažadėjo viską atlikti kuo saugiau ir savo pažadą tesėjo.
– Ar baigtas namas labai skiriasi nuo to, kuris buvo sumanytas iš pradžių?
– Gamybos metu labiausiai kito dizainas, o jam kintant reikėjo keisti ir konstrukciją. Iš pradžių buvo numatyta, kad namas bus labiau tradicinis ir jo kaminas bus šone. Tačiau galiausiai kaminą išnaudojome kaip piloto darbo vietą, virš jo sumontuoti degikliai, todėl teko jį perkelti į centrą. O įdomiausias žingsnis man buvo stiklų parinkimas. Bendravau su dauguma Lietuvos stiklų tiekėjų ir galiausiai vis tiek pasidarė aišku, kad joks standartinis stiklas, net laminuotas, neatlaikys reikiamų apkrovų. Taigi galiausiai pasirinkome polimerinę medžiagą, polikarbonatą, kuris labai atsparus tempimams ir smūgiams.
– Baigėte statybą, išbandėte viską, ką galima, ant žemės, reikia gauti leidimą skrydžiui. Daug teko pavargti, kad namas atitiktų skrydžio reikalavimus?
– Ne, daug perdarinėti nereikėjo. Tiesiog atsirado daiktų, apie kuriuos kažkaip iki tol nepagalvojome, pavyzdžiui, vaistinėlė ir panašiai. Keista buvo, kad paprašė mūsų dar kartą sutvirtinti įstrižainę. Patyrę specialistai manė, kad taškinio smūgio metu namas gali sugniužti ir suploti žmones viduj. Atnešėme savo skaičiavimus ir įrodėme, kad net taškinio smūgio atveju konstrukcija nepajuda daugiau negu kelis milimetrus. Be to, specialistai pasakė, kad išlipti per kaminą žmogui bus neįmanoma, tad reikia padaryti laisvą atvirą avarinį išėjimą. Dėl to skridome be durų stiklo. Gal ir teisingai – prireikus išdaužti polikarbonatą būtų labai sudėtinga.
– Tai buvo pirmas tavo gyvenime pastatytas namas?
– Esu prisidėjęs prie ne vienos statybos, bet tai pirmas, kurį pats stačiau nuo A iki Z. Tik vadinu jį nameliu, ne namu. Sodo sklype tokį pasistatyčiau su malonumu, tik reikėtų smarkiai apšiltinti. Ir pirtelė iš jo būtų visai nebloga.
Prenumeruokite Inovacijų Biuro naujienlaiškį ir pirmieji sužinokite daugiau intriguojančių detalių apie šį unikalų projektą!
