Inovacijos

Petras Masiulis: kuo Barselonoje nustebino lietuviai

2017-03-01

Barselonoje vykstanti paroda „Mobile World Congress“ – tai ne tik naujausi telefonai. Tai ir naujos tendencijos, naujos technologijos, naujos paslaugos. Tad šįkart įspūdžiai ne tiek apie techniką, kiek apie galimybes, kurias siūlo šviežiai sukurtos ar dar tik kuriamos technologijos.

Tikras netikras pasaulis

Visa verslo kultūra eina į vadinamųjų atvirųjų biurų (angl. open office) ir virtualiųjų biurų link. Atvirieji biurai – tai tie, kuriuos žmonės ne įsikuria prie vieno stalo, o sėda bet kur, kur tuo metu laisva ir ten, kur tuo metu nori.

Šiuo metu „Tele2 Lietuva“ keliasi į naujas patalpas ir aiškiai matome, kad anksčiau ar vėliau neišvengsime ir virtualaus biuro koncepcijos. Žmonės keliaudami turi turėti konferencinius pokalbius – tai yra labai svarbu. Ir kuo tas pokalbis yra artimesnis tikram, realiam pokalbiui, tuo jis yra efektyvesnis verslo prasme: jei žmonės, tikrovėje esantys skirtinguose pasaulio kraštuose, gali susitikti tame pačiame kambaryje, tai yra nepaprastai gerai, o įmonės, sukūrusios tokius projektus, lengvai parduos tokius produktus klientams.

Tokie dalykai priartina žmogų prie skaitmeninio pasaulio – o mes jau ir taip esame skaitmeniniame pasaulyje, tad kuo jis realistiškesnis, tuo verslo ir bendradarbiavimo prasme yra geriau.

Todėl „Mobile World Congress“ dalyvaujanti lietuvių kompanija „TeleSoftas“ itin nustebino – ir net ne tuo, kad tokį dalyką padarė mūsiškė kompanija, bet tuo, kad tai išvis įmanoma padaryti.

Jų produktas – tai ne šiaip virtualus konferencijų kambarys. Tai kambarys, kuriame galima ne tik susitikti, bet ir dirbti. Pavyzdžiui, įsikelti ir aplink save erdvėje išsidėlioti reklamas. Ar net ir įsikelti kokį skaitmeninį objektą – pavyzdžiui, būsimo biurų pastato maketą, ir tada keičiant jo mastelį, kartu su architektu aptarti tolimesnius darbus ar norimus pokyčius. Įdomu, kad būnant šioje lietuvių sukurtoje virtualiojoje realybėje galima visiškai natūraliai kontaktuoti su tikrąja realybe, likusia išorėje: atlikti skambutį iš virtualybės į realybę – ir respondentui išorėje visai nereikia VR įrangos, užtenka turėti „Skype“. Tai – verslo ir kūrybos ateitis. Ir labai džiugu, kad proveržį čia rodo ir lietuviai.

5G – ne tik skaičiuko pokytis

Trumpai tariant, 5G – tai technologija, kuri klientui pasiūlys 10 gigabitų greitį ir itin mažą uždelsimą (angl. latency). Dabar galbūt atrodo – kam to reikia. Bet 5G – tai ryšys ne tik pačiam vartotojui, bet ir jo prietaisams, infrastruktūrai.

Daiktų internetas artėja. O visi tie daiktai – televizoriai, šaldytuvai, skalbyklės, siurbliai, dujiniai katilai ir visa kita – naudos būtent 5G ryšį. O kur dar save vairuojantys automobiliai – juk jiems irgi bus būtinas itin greitas ryšys. Be to, planuojama, kad 5G standartas turi garantuoti ryšį vienam milijonui įrenginių kvadratiniame kilometre. Be to, 5G technologija leidžia dengti ne visą teritoriją, bet ten, kur jos labiausiai reikia. Pavyzdžiui, norint teikti aukštos kokybės ir raiškos televizijos paslaugas rajone, yra galimybė koncentruoti 5G ryšį būtent tam rajonui, o ne dengti visus laukus, kur jos nereikia.

Įdomu tai, kad iš tiesų šiandien mes šiandien dar nelabai galime įsivaizduoti, kokios paslaugos bus naudojamos – akivaizdu, kad bus naudojama tai, kas jau yra šiandien, 5G sukurs galimybę atsirasti ir naujoms. 5G į Lietuvą turėtų ateiti tuo pačiu metu, kaip ir visame pasaulyje – 2020-aisiais.

Bet aišku viena – „Tele2“ Lietuvoje bus arba pirmieji, arba vieni iš pirmųjų – nes mes čia dedame dideles investicijas.