<img height="1" width="1" style="display:none" src="https://www.facebook.com/tr?id=your-pixel-id-goes-here&amp;ev=PageView&amp;noscript=1">
1090 x 232_3
Tema: inovaciju biuras Patalpinta: 2019 rugpjūtis 22 20190822

Ar pavežėjimo paslaugos tikrai sprendžia kamščių problemą?

Ko gero, dar atsimenate Uber atėjimą į Lietuvą ir tai, kokį ažiotažą jis sukėlė. Tokios pavežėjimo paslaugos kaip Uber ar Lyft jį sukelia visur, kur tik pasirodo. Save jos pardavinėja ne tik patogesnėmis ir pigesnėmis kelionėmis, bet ir pažadu sumažinti miesto gatvėmis migruojančių automobilių srautus. Kamščiai iki šiol išlieka viena opiausių XXI amžiaus miestų problemų, kurios išspręsti mums niekaip nepavyksta, tad mintis, jog vis daugiau žmonių, užuot vairavę patys, leisis būti pavežami, skamba labai patraukliai. Visgi norai ir pažadai su realiais rezultatais sutampa toli gražu ne visada. Naujausi duomenys, kad Uber ir Lyft ne tik kad nesprendžia kamščių problemos, bet netgi ir daro ją sunkesne. Kodėl taip nutiko ir ar tikrai eismo tunelyje nesimato jokios šviesos?

 

1.2-1

Uber ir Lyft didelę dalį savo marketinginės strategijos grindė ideja, jog pavežėjimo paslaugos sumažina automobilių skaičių ir atlaisvina kelius. Tiesa, nei viena profesionaliai atlikta studija taip ir nebuvo parėmusi šio jų teiginio. Siekdamos įrodyti savo tiesą, kompanijos netgi suvienyjo jėgas ir užsakė tyrimą, kuris turėjo pateikti nenuginčijamų įrodymų. Deja, reikalai pasisuko kiek netikėta linkme. Tyrimo metu buvo stebėtas eismas šešiuose JAV miestuose, skaičiuojant kiek kilometrų jame iš viso nuvažiuoja automobiliai. Paaiškėjo, kad kai kuriose miesto vietose Uber ir Lyft yra atsakingos už ypatingai didelę transporto srautų dalį. Jeigu priemiesčiuose pavežėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai būna atsakingi tik už 1-3 proc. visų nuvažiuotų kilometrų, tai miestų centruose situacija jau kitokia. Čia jie dažniausiai generuoja apie 7-8 proc. visų eismo srautų, o San Franciske – net 13 proc. Ką tai reiškia išvertus šiuos skaičius išvertus į žmonių kalbą? Ogi tai, kad pavežėjimo paslaugas žmonės naudoja ne kaip alternatyvą nuosavam automobiliui, o kaip viešajam transportui, dvaračiams ar savo kojoms.

2.2-1

Miestų planuotojai apie neigiamą Uber ir Lyft efektą eismui kalbėti pradėjo jau senokai, tad jiems tyrimo rezultatai tikrai nebuvo netikėti. Pavyzdžiui, San Francisko savivaldybė prieš pora metų jau buvo paskaičiavusi, kad pavežėjimo paslaugų teikėjai generuoja 6,5 proc. meisto eismo šokiadieniais, ir 10 proc. savaitgaliais. Kodėl Uber ir Lyft nuvažiuoja tiek daug kilometrų? Elementaru, jie nuolat juda ieškodami klientų. Duomenys rodo, kad apie 40 proc. nuvažiuoto atstumo Uber ir Lyft vairuotojai įveikia be keleivių galinėje automobilio sėdynėje. Jų ieškodami jie tiesiog privalo nuolat judėti miesto gatvėmis ir jas užkimšinėti. Kuo tai skiriasi nuo labiau tradicinių taksi? Tuo, kad šių kiekį dar galima bent iš dalies reguliuoti, kai tuo tarpu Uber vairuotoju gali tapti praktiškai bet kas. Įdomu tai, kad pavežėjimo paslaugų keliama eismo problema labiausiai būdinga tiems miestams, kuriuose gana prastai išvystyta viešojo transporto sistema. Pavyzdžiui, Niujorke, kuriame automobilių savininkų procentas yra pakankamai mažas, tokios problemos praktiškai nėra.

3.2-1Peršasi labai logiška išvada. Taip, Uber ar Lyft iš tikrųjų yra labai patogūs taksi analogai, bet – priešingai nei šios kompanijos dažnai tvirtindavo savo reklaminėse kampanijose – tai jokiu būdu nėra atsakymas mus kamuojančioms eismo problemoms. Tai, kad žmogus reguliariai naudojasi pavežėjimo paslaugomis, dar toli gražu nereiškia, kad jis ims ir atsisakys nuosavo automobilio. O būtent jų gausa ir lemia tai, kad miestai visame pasaulyje skęsta kamščiuose. Gatves juk užkemša ne tik tie, kurie juda gatvėmis, bet ir šalikelėse pastatyti ar iš požeminių garažų išvažiuojantys automobiliai. Pavyzdžiui, net trys iš keturių amerikiečių į darbą važiuoja vieni. Toks patogumas turi savo kainą – miestų gatvės paprasčiausiai negali atlaikyti tokių srautų. Tačiau ar mes sutiksime atsisakyti savo automobilių? Vargu. Realistiškas tikslas – paskatinti du automobilius turinčias šeimas pasitenkinti vienu. Žinoma, tai neįvyks savaime, vien dėl geros žmonių valios. Tokiam virsmui reikia daugiau mobilumo galimybių, pavyzdžiui, elekrinių paspirtukų ar dviračių nuomos paslaugų. Į šias sritis, beje, jau investuoja ir minėtieji Uber bei Lyft.

4.2-1

Jeigu pavežėjimo paslaugos ne tik nesprendžia eismo intensyvumo problemos, bet netgi ją gilina, kokią išeitį mes galime sugalvoti? Deja, jos paprasčiausiai nėra. Miesto ir transporto sistemų vystamasis neišvengiamai yra šiek tiek chaotiškas, mat šių dalykų mes tiesiog negalime numatyti ir suplanuoti. Situaciją lengvinti galime tik pasitelkdami holistinį požiūrį. Visų pirma, privalome geriau suprasti, kaip po miestą juda transporto srautai. Tam jau turime ir praktiškai visas reikiamas priemones. Duomenų analizė leistų nuolat stebėti judėjimą mieste, bei realiu laiku reguliuoti tokius dalykus kaip šviesoforai ar netgi rekomenduoti vairuotojams alternatyvius maršrutus. Pavyzdžiui, Los Andžele bei San Franciske jau veikia sistemos, kurios padeda surasti vairuotojams laisvas stovėjimo vietas, taip apsaugodamos juos ne betikslio blaškymosi jų ieškant. Labai svarbu atsiminti ir tai, kad miestai vis labiau auga, tampa tankiau apgyvendintais. Dėl to auga ir viešojo transporto reikšmė. Naivu manyti, kad visi pereisime prie jo (žmonėms labai sunku atsisakyti patogumo), bet kuo patogiau ir optimaliau veiks ši sistema, tuo rečiau sėsime už vairo.

5.2-1Vis dėlto ir tokie protingi sprendimai kamščių bei transporto priemonių pertekliaus problemos nesutvarkys. Sistemoje vis tiek išliktų pernelyg daug žmogiškojo faktoriaus. Kaip žinia, žmonės yra klystantys, nepastovūs, ne visada prognozuojami. Kol automobilius vairuos jie, tol egzistuos ir kamščiai. Problemą turės išspręsti autonominiai automobiliai. Jie ne tik geriau skaitytų situaciją keliuose, bet ir turėtų galimybę tiesiogiai bendrauti su eismo srautus stebinčiomis sistemomis bei kitais automobiliais. Tai dramatiškai pagreitintų judėjimą, sumažintų eismo įvykių kiekį. Galų gale, ekspertai mano, kad tokia sistema ilgainiui panaikintų miesto gyventojų norą iš viso turėti automobilį. Jis taptų ne daiktu, kurį mes turime, o paslauga, kuria naudojamės. Susiruošus į kelionę, tereikėtų tiesiog išskviesti mašiną. Nugabenusi jus į norimą vietą, ji toliau keliauti aptarnauti kitų. Tai ir būtų tikroji pavežėjimo paslauga, kurią teikiantys Uber ar Lyft šiuo metu dar tik giriasi.

Telefonas, apie kurį turite sužinoti: Fonos O1 apžvalga

Ne kiekvienam ir ne visada bus reikalingas brangus telefonas, kurio savybės vis tiek nebus iki galo išnaudojamos. Fonos O1 telefonas pavyzdingas tuo, kad savyje suderina reikalingiausias funkcijas, naudojimo...

Plačiau

Mobiliosios fotografijos ateitis: Nokia 9 PureView apžvalga

Šis telefonas ilgą laiką egzistavo tik Nokia fanų svajonėse ir interneto gandų forumuose. Tačiau jis jau tapo realybe – Nokia 9 PureView pavidale. Tai ne tik pirmasis pasaulyje telefonas su penkiomis galinėmis...

Plačiau

M.parašas – kas tai yra ir kodėl juo verta naudotis?

Kokias priemones naudojate asmenybės patvirtinimui internete? Bankų išduotos kodų kortelės jau greitai nebegalios, o kodų generatoriai lengvai pasimeta. Paprasčiausias, saugiausias ir geriausias sprendimas šioms...

Plačiau