Gyvenimo būdas

Facebook’o Laukiniai vakarai: ką daryti su klaidinančiomis reklamomis?

2019-08-24

Nors Facebook šiemet ir atšventė jau gana solidžią penkiolikos metų sukaktį (koks kitas socialinis tinklas galėtų tuo pasigirti?), jis vis dar gana smarkiai primena Laukinius vakarus. Informacijos čia tiek daug, kad visos jos sukontroliuoti paprasčiausiai neįmanoma. Ar verta tuomet stebėtis dėl to, kad jūsų naujienų sraute nuolat atsiduria reklaminių ir kitų pranešimų, kurių nepavadinsi niekaip kitaip, kaip tik klaidinančiais. Maža to, dalis jų gali padaryti nemažai žalos ne tik žmonių mąstymui, bet ir jų fizinei sveikatai. Pavyzdžiui, Facebook naujienų srautuose reguliariai pasirodo pasiūlymų įsigyti preparatų nuo visų ligų, kurie ne tik negydo, bet dažniau netgi kaip tik kelia pavojų. Ką daryti su tokiomis žiniomis ir jų skleidėjais? Sprendimai, deja, gerokai sudėtingesni, nei norėtųsi manyti.

 

1-28

Netikros informacijos problema yra praktiškai tokia pati sena kaip ir pats Facebookas. Ją tarsi užprogramuoja platformos veikimo principas. Jeigu įprastinėse medijose veikia tam tikras priežiūros mechanizmas, kurio dėka žiniasklaidos priemonės gali būti paprasčiausiai nubaustos už tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą, tai Facebookas neturi nei redaktorių, nei etinių turinio kūrimo standartų. Juos, geriausiu atveju, vartotojai nusistato patys sau. Pati platforma gali nebent filtruoti tam tikrus žodžius ar po vieną išimdinėti žalingus įrašus. Ir negali sakyti, kad socialinis tinklas į šį procesą žiūri pabrėžtinai aplaidžiai. Facebook šiuo metu turi daugiau nei 20 000 darbuotojų, kurių darbas – stebėti ir kontroliuoti turinį. Jiems padeda ir pažangūs filtravimo algoritmai. Netgi giriamasi, kad per pastaruosius pora metų tinklui pavyko atsikratyti apie pusės klaidinančias žinias reguliariai skleidžiančių paskyrų. Visgi, visai kaip evoliucijoje gamtoje, patys tokių naujienų kūrėjai irgi nestovi vietoje. Jos darosi vis suktesnės ir kompleksiškesnės, todėl dirbtinio intelekto algoritmams jas atpažinti tampa vis sunkiau ir sunkiau.

2-181221

Žinios – tiek naujienos, tiek reklamos – Facebooke sklinda dvejopai. Kai kurios tiesiog sulaukia didelio susidomėjimo t.y. jos gausiai komentuojamas, like’inamos, share’inamos. Kitos būna labai intensyviai reklamuojamos. Jeigu kažkas turi pakankamai didelį biudžetą, auditoriją pasiekti vienaip ar kitaip sugebės. Su pastarojo pobūdžio žiniomis sistema dar pajėgia susitvarkyti. Viena vertus, pats algoritmas neleidžia reklamuoti tam tikro pobūdžio informacijos, o tuo pačiu didžiąją jos dalį papildomai dar peržiūri ir gyvi moderatoriai. Daugiausiai žalos pridaro virusinės publikacijos, kuriomis dalinasi patys vartotojai. Jos plinta tiesiog geometrine progresija. Vienas pasidalinimas pagimdo dar kelis, šie dar kelis ir t.t. Taip išplisti gali bet kas, pradedant klaidinančia reklama ir baigiant gerokai pasenusia informacija. Keisčiausia tai, kad žmonės tarsi ir sugeba gana sėkmingai atpažinti netikrą turinį. Žurnalas Science Advances prieš porą metų suskaičiavo, kad ant tokios informacijos pasimauna vos 8,5 proc. žmonių. Visgi ir jų pakanka. Beje, šioje srityje paaugliai ir jauni suaugusieji pasižymi gerokai didesniu akylumu. Absoliuti dauguma besidalinančiųjų netikra informacija – vyresni žmonės.

3-13

Ciniškesnis žmogus gali tiesiog gūžtelti pečiais: na ir kas, tegu žmonės dalinasi tuo, kuo nori – suaugęs žmogus turi sugebėti kritiškai atsirinkti informaciją. Tiesos gal ir yra. Tačiau netikros žinios kartais įžengia net į labai pavojingą teritoriją. Jeigu plokščios žemės idėjos advokatavimas tarsi ir yra labiau juokingas, nei žalingas (kas ir kodėl galėtų būti suinteresuotas meluoti, kad Žemė yra apvali?), tai gąsdinimų dėl menamos 5G žalos sveikatai ir tuo labiau skiepų kenksmingumą niekaip kitaip, kaip tik pavojingais tiesiog neišeina vadinti. Kai kalba pasisuka būtent apie sveikatą, Facebooke plaukiojanti netikra informacija pasidaro ypač pavojinga. Įprastai vaistai ar gydymo prietaisai prieš naudojimą praktikoje turi atlaikyti ypač griežtus testus. Facebooke savo „svorį mesti be sporto ir dietų padedančias piliules“ gali pardavinėti praktiškai nevaržomas. Tiesa, šis pavyzdys dar gana nekenksmingas. Pasitaiko daug atvejų, kad įtaigų tekstuką paskaitę žmonės meta chemoterapiją ar dializę ir pereina prie „natūralios medicinos“, o autistus vaikus auginantys tėvai savo atžalas ima gydyti chloro dioksidu, t.y. medžiaga, kuri chemijos pramonėje naudojama skalbinių baliklio gamybai.

4-12

Akivaizdu, kad Facebookas yra tiesiog tobula terpė plisti įvairiai dezinformacijai ar sąmokslo teorijoms. Idealiai jis tinka ir savotiškam spalvų sutirštinimui, įvairiems perspaudimams. Socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną mes „nuscrolliname“ maždaug šimtą metrų. Kai judi tokiu tempu, dėmesys ir įsiskaitymas tampa prabanga. Šitai žinodami, turinio kūrėjai labai mielai galvoja sensacingas antraštes. Vėlgi, ši tendencija labiausiai veikia tokias objektyvumui jautrias sritis, kaip mokslas ir medicina. Formuojant naujienų antraštes, stengiamasi ištraukti kuo sensacingesnius faktus, bet labai dažnai persistengiama ir skaitytojams būna pateikiami faktai, kurie su mokslinių tyrimų duomenimis turi nelabai ką bendro. Britų mokslininkai šiemet patikrino šimtą Facebooke dažniausiai pasidalintų straipsnių apie sveikatą. Tik apie pusę iš jų jie įvertino kaip patikimus. Likusiuose informacija arba bereikalingai dramatizuojama, arba netgi balansuoja ant fikcijos ribos. Ypač dažnai žmonės pasimauna ant faktais nepagrįstų naujienų apie sveiką mitybą ir gyvenseną. Tuo pasirūpina įvairūs abejotinos reputacijos tinklaraštininkai ir influenceriai.

5-10

Facebooke sklandančių legendų ir išgalvotų naujienų pavojus jau toli gražu nebėra išgalvotas. Jis jau ima kelti labai realų pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Socialiniuose tinkluose plisti pradėjęs anti–skiepų judėjimas labai prisidėjo prie  to, kad šimtai žmonių susirgtų ligomis, kurios, regis, jau buvo beveik visiškai išnaikintos. Nieko keisto, kad didžiausias pasaulyje socialinis tinklas iš visuomenės susilaukia vis daugiau spaudimo prisiimti atsakomybę už jų platformoje skleidžiamą informaciją. Ilgokai išsisukinėję, jo vadovai, atrodytų, pamažu imasi veiksmų. Birželį paskelbta, kad jau padaryti tam tikri pakeitimai sistemos algoritme, kurie turėtų sumažinti publikacijų su sensacingomis ir perspaustomis antraštėmis matomumą. Tuo pačiu diegiami ir mechanizmai, kurie gerokai griežčiau vertins su sveikata susijusias reklamas. Algoritmai veiks ieškodamas tam tikrų žodžių bei frazių, o jas aptikęs – automatiškai skandins jas naujienų sraute. Tuo pačiu turėtų augti ir gyvų moderatorių komanda. Ar šių priemonių pakaks? Vargu. Didžiąją dalį filtravimo ir toliau turėsime atlikti patys. Klaidinančios informacijos atpažinimas neišvengiamai turės tapti įgūdžiu, būtinu kiekvienam XXI amžiaus žmogui.