Pamatę kokių darbų imasi šios bepilotės skraidyklės, iš karto suprasite, kodėl fantastai tiek daug svajojo apie robotizuotą ateitį. Padaryti tai, kas ligi šiol buvo neįmanoma – išgelbėti ligi šiol garantuotai pasmerktus ligonius ar net išvaduoti ką nors nuo poreikio lįsti į kanalizacijos vamzdį – arba jau, arba jau beveik gali dronai. Apie skraidančią žmonijos ateitį išsamiau pasakoja Arnoldas Lukošius.
Ruanda šalis nedidelė, bet automobiliu ten ir 50 km įveikti trunka pusdienį. Pacientas, kuriam mirtinai reikia kraujo ar vakcinos, tiek laukti tiesiog negali. Problemos ėmėsi kompanija Zipline. Dabar pusė šalies ligoninių kraują ir vaistus gauna dronais, kurių kelionė tetrunka pusvalandį. Lengvi ir paprasti aparatai gali skristi 110 km/val greičiu ir pristatyti krovinį 160 km atstumu. Dronas skrenda pagal iš anksto įvestą programą, o jo skrydį prižiūri bazėje likęs operatorius. Pasiekus tikslą, kartoninėje dėžėje supakuotas krovinys tiesiog išmetamas su popieriniu parašiutu. 
Australijos sostinėje Kanberoje dronai jau netgi pristatinėja karštą maistą. Kompanija Wing užsakymą įvykdo per vidutiniškai 7 min. 36 s. Jau netrukus analogiška paslauga startuos ir JAV. Wing dronai gali skristi ir autonomiškai, ir valdomi nuotoliniu būdu. Metus maisto į namus pristatymo tarnyba Ele.me veikai ir Šanchajuje. Čia dronai skrenda nuo vienos nuolatinės stotelės iki kitos. Restoranas pristato paruoštą maistą į stotį, kur jis įdedamas į droną ir skrenda link stoties kuri yra arčiausiai užsakovo namų. Prekių pristatymo testus Jungtinėje Karalystėje šiuo metu intensyviai atlikinėja ir Amazon. 
Dronai jau žengė ir į žemdirbystę. Specialiai trąšų bei pesticidų purškimui sukurtas dronas DJI MG-1S jau darbuojasi ne viename pasaulio kampelyje. Ir neskubėkime kritikuoti tokios „neekologiškos“ drono paskirties, mat jis sugeba atlikti šį precizišką darbą gerokai mažiau pakenkdamas gamtai ir pasėliams. Dronas nieko nemindo ir nelaužo. Jo kamera ir analitinės programos tiksliai nustato kur ir kiek pesticidų ar trąšų reikia ir skirsto juos itin tiksliai. Dronai dirba net ten, kur iki tol net nebuvo įmanoma prieiti (pvz. Andų šlaituose Pietų Amerikoje). 
Dronai lyg ir turėtų skraidyti atviroje erdvėje, kilti aukštyn į dangų ir t.t. Kompanija Flyability matyt to nežinojo, tad sukūrė droną Elios, kuris ne tik gali bet ir skraido po žeme. Jis sukurtas specialiai uždarų, ankštų ir nesaugų ertmių inspekcijai. Elios jau buvo panaudotas laivo variklio skyriaus apžiūrai iškart po gaisro, reaktyvinių variklių tūtų tyrimui jų neišmontavus, vidinių tiltų konstrukcijų apžiūrai. Tačiau įdomiausiai ir smagiausiai dronas pasidarbavo Barselonos kanalizacijoje. Jis atliko pažeistos nuotekų infrastruktūros dalies inspekciją ir įrodė, kad jis sugeba efektyviausiai likviduoti tokio tipo avarijas.
Visi puikiai suprantame, kad organų transplantacijai laikas yra lemiamas veiksnys. Kuo ilgiau užgaiš organą pristatantis kurjeris, tuo mažesnė sėkmingo jo persodinimo tikimybė. Šį balandį pirmą kartą istorijoje dronas pristatė gyvas žmogaus kepenis tiesiai į operacinę, kur chirurgai jas persodino ligoniui. Skaičiuojama, kad dronai gali iki 70 proc. pagreitinti organų pristatymą, potencialiai padidinti jų prieinamumą, smarkiai sumažinti operacijos kaštus ir pagerinti jų kokybę. Dronams nerūpi eismo situacija, jie daug atsparesni žmogiškoms klaidoms. Srityje, kurioje brangi kiekviena sekundė, tai labai svarbu. Galite būti tikri, kad dronų medicinoje tik daugės.
