Beveik aštuoni milijardai žmonių ir technologijos, leidžiančios palaikyti praktiškai nepertraukiamą ryšį su draugais ir artimaisiais. Regis, žmonės dar niekad nebuvo taip arti vieni kitų. Ir vis dėlto, panašu, kad mes kaip tik jaučiamės vienišesni nei bet kada anksčiau. Tokie vieniši, kad specialistai jau netgi garsiai kalba apie „vienatvės epidemiją“. Tačiau žmonės nebūtų žmonėmis, jeigu nesugalvotų kūrybingų būdų, kaip ieškoti išeičių bei kūrybingų sprendimų. Jeigu esate desperatiškai vienišas, galite pasinaudoti galimybe ir draugą išsinuomoti. Tokias paslaugas siūlančių agentūrų ir aplikacijų randasi vis daugiau. Kaip (ir kodėl) tai veikia? Galų gale, ar mums jau vertėtų pratintis prie tokių įrankių kaip naujos realybės?
Pasaulis dar niekada nebuvo toks sujungtas. Nepaisant to, emociškai žmonės dar niekada nebuvo taip toli vieni nuo kitų. Taip, patikėti tuo gana sunku, bet tai tiesa. Liūdną situaciją puikiai iliustruoja faktas, jog visame pasaulyje netgi atsidaro vis daugiau kavinių, kuriose dalis vietų sukurtos specialiai vienišiems lankytojams. Įvairiais duomenimis, vienišais jaučiasi nuo 22 iki 75 proc. amerikiečių (tokios didžiulės statistinės žirklės susidaro dėl keblumo apibrėžiant „vienišumo“ sąvoką, bet sutikime, kad ir konservatyviausi 22 proc. yra gerokai per daug). Kokios tokių tendencijų priežastys? Visų pirma, daugiau žmonių gyvena vieni. Mes vis rečiau tuokiamės ir gimdome vaikus, arba darome tai vėlesniame gyvenimo etape. Be to, susitraukė pačios mūsų šeimos. Dauguma porų šiandien turi 1-3 vaikus. Ką jau kalbėti apie vadinamąją „išplėstinę šeimą“. Jos reikšmė dar labiau sumenko. Susilpnėjo ir mūsų bendruomeniškumo jausmas. Kada paskutinį kartą kalbėjotės su kaimynu? Visa tai reiškia, kad mes turime vis mažiau socialinių ryšių. Dėl to darosi sunkiau užmegzti naujus ir daugiau laiko tenka leisti pavieniui.
Terminas „Vienatvės epidemija“ iš tikrųjų yra labai tikslus. Įvairiais tyrimais praktiškai nenuginčijamai įrodyta, kad vienišumas daro žalą tiek mūsų emocinei, tiek fizinei sveikatai. Neigiamas poveikis mūsų sielai tarsi klaustukų ir nekelia. Visgi žmogus yra socialus gyvūnas. Tiek ekstravertams, tiek intravertams ryšys su kitais žmonėmis yra tiesiog būtinas. Priešingu atveju, kenčia mūsų psichika. Visgi aiškėja, kad vienatvės žala yra gerokai platesnė. Ji gali sukelti labai lengvai apčiuopiamų ir pamatuojamų fizinių problemų. Vieniši žmonės turi daugiau galimybių susirgti širdies ir kraujagyslių, neurologinėmis ligomis ar netgi vėžiu. Taip yra dėl to, kad kompanijos neturintis organizmas ne tik patiria daugiau streso, bet ir negauna visos eilės teigiamą efektą mums darančių hormonų, išsiskiriančių maloniai leidžiant laiką su draugais. Nuo vienatvės suprastėja ir imuninės sistemos darbas, todėl tampama mažiau atsparūs visoms ligoms. Galų gale, silpnėja ir mūsų kognityvinės funkcijos, mat sveikiems smegenims būtina mankšta – gyvi, kompleksiški pokalbiai.
Vienišumo problema komunikacijų amžiuje atrodo pakankamai paradoksaliai. Juk pasiekti vienas kitas dabar taip paprasta. Kodėl tuomet mums taip sunku užmegzti ryšį? Viena iš priežasčių neabejotinai yra ta, kad gyventi be kitų kompanijos tapo kaip niekada paprasta. Dirbti vis dažniau galime per atstumą. Pramogų pilnas internetas. Pokalbius lengva pakeisti į chat’inimą. Galų gale, net apsipirkimas įmanomas be absoliučiai jokio žmogiškojo kontakto. Tačiau ar tas pats internetas nėra ir puikus įrankis naujų draugų paieškai? Įvairių aplikacijų ir tinklapių kūrėjai šį jo potencialą jau seniai pastebėjo. Ir netgi pasiūlė sprendimų. Pavyzdžiui, žinoma pasimatymų aplikacija Bumble turi dukterinį įrankį Bumble BFF, kurio užduotis kaip tik ir yra padėti susirasti draugų. Su panašiomis koncepcijomis eksperimentavo ir Tinder ar OkCupid. Tiesa, jų veikimas labai problematiškas. Platoniškų santykių paieškoms šiuos įrankius retai kas naudoja. Pavyzdžiui, Bumble BFF vartotojai pastebi, kad vadinamojo ghost’inimo atvejų čia pasitaiko netgi daugiau nei tradiciniame Bumble.
Ten kur yra paklausa, visada susiformuoja ir pasiūla. Pirmieji bandymai „monetizuoti draugystę“ užfiksuoti šalyje, kuri ypatingai kenčia nuo vienatvės epidemijos – Japonijoje. Japonai netgi turi terminą „hikikomori“, apibūdinantį jauną žmogų, kuris praktiškai izoliavo save nuo visuomenės. Tokių šalyje priskaičiuojama net apie milijoną. Dar daugiau japonų kenčia nuo „paprastos“ vienatvės. Tokios kompanijos kaip Family Romance ar Client Partners iš pradžių jiems suteikė galimybę kelioms valandoms išsinuomoti draugą, su kuriuo būtų galima kartu nueiti į kiną ar papietauti. Idėja Japonijoje prigijo taip sėkmingai, kad paslaugų spektras labai greitai išsiplėtė. Tekančios saulės šalyje dabar galima išsinuomoti pačių įvairiausių žmonių. Artėja darbo šventė, kurioje kviečiama dalyvauti su visa šeima? Agentūra pasiūlys ne tik vyrą ar žmoną, bet ir vaikų. Viskas tam, kad prieš kolegas atrodytumėte rimtesni ir solidesni. Galų gale, jeigu tikrieji nepateisina jūsų lūkesčių, išsinuomoti galite net ir tėvus. Ši industrija Japonijoje tapo tokia stipria, kad joje pilnu etatu dirba tūkstančiai aktorių.
Tokia japoniška realybė mums gali atrodyti labai egzotiškai. Tačiau draugų nuomos paslaugos jau įsitvirtina ir Vakaruose. Pavyzdžiui, tokia paslauga kaip Rent A Friend Jungtinėse Valstijose veikia jau dešimtmetį ir jos paklausa tik auga. Šis paprastas įrankis duoda tai, ką pavadinimas ir žada. Jūs išsirenkate žmogų pagal savo išvaizdos ir pomėgių preferencijas, sutariate dėl valandinio įkainio ir džiaugiatės kompanija. Tiesa, paslaugą išbandžiusiems po tokios patirties burnoje dažnai lieka kartus skonis. Ar galima tai laikyti tikra draugyste? Juk tokių susitikimų metu veikia tam tikra subordinacija, mat „draugas“ norėtų, kad klientas liktų patenkintas suteikta paslauga. Visgi kai kuriems taip trūksta žmogiškojo ryšio, kad jie ryžtasi pasitenkinti bent tokia patirtimi. Kokias alternatyvas jie turi? Aplikacijų kūrėjai jau ir toliau bando jų pasiūlyti. Deja, kaip jau galėjome įsitikinti, efektyviai veikiantį platoniškų draugysčių įrankį sukurti kažkodėl daug sunkiau nei pasimatymų. Geriausiai veikia tie, kurie siūlo galimybę susitikti bendraminčiams: Hey Vina – moterims, Meetup – tas pačias veiklas mėgstančioms grupelėms, mamoms skirta Peanut, šunų šeimininkus vienijanti Meet My Dog ir t.t. Visos šios aplikacijos gali padėti šiek tiek spręsti vienatvės epidemijos problemą. Visgi jos kompleksiškumas tik įrodo, koks sudėtingas reiškinys visgi yra draugystė.
