Sunku būtų surasti banalesnę temą pokalbiui už orą. Tačiau miestų gyventojai sukūrė jai konkurentę. Kamščiai! Žmonės juos dažnai suvokia kaip savotišką neišvengiamą stichinę nelaimę. Kai mieste tiek mašinų, kitaip ir būti negali! Tačiau technologijų espertai pabrėžia, jog kamščius mes galime sunaikinti. Taip, ne sumažinti, o išnaikinti. Maža to, padaryti tai gana nesunkiai. Mums tereikia šiek tiek pakeisti savo mąstymą.
Kas kalčiausias? Mašinų gausa? Per prasti ir per siauri keliai? Per daug šviesoforų? Per mažai šviesoforų? Ne. Daugiausiai problemų kelia vairuotojai. Būtent žmogiškosios klaidos eismą paverčia chaosu. Tam net nereikia avarijų. Optimalaus atstumo nesilaikymas, staigus stabdymas ir panašios smulkmenos piko valandomis gali pradėti grandininę reakciją, kuri baigiasi milžiniško kamščio susidarymu.
Kas būtų, jeigu užsidegus žaliai visi automobiliai į priekį pajudėtų ne vienas po kito, o tuo pačiu metu? Kamščių problema tokiu atveju, jeigu ir neišnyktų, tai bent gerokai sumažėtų. Deja, tai sunkiai įmanoma. Vairuotojai paprasčiausiai neturi efektyvių bendravimo priemonių, todėl jų nesusikalbėjimas yra neišvengiamas. Būtent todėl ekspertai ir kalba apie tai, kad kamščių problemą turime spręsti būtent kurdami komunikacijos sprendimus. Jie skirstomi į dvi kategorijas: V2I (automobilis–infrastruktūra) ir V2V (automobilis–automobilis).
Šviesoforai kaip tik ir yra vairuotojų komunikacijos priemonė. Tiesa, labai ribota. Ji leidžia pasakyti tik du dalykus: „dabar važiuosiu aš“ ir „dabar važiuosi tu“. Tačiau šiuolaikiniai V2I sprendimai mums leidžia juos išnaudoti nepalyginamai efektyviau. Stebint miesto transporto srautus, šviesoforų darbą galima realiu laiku koreguoti taip, kad jie užtikrintų didesnį pralaidumą problematiškiausiose vietose. Šią koncepciją kai kurie miestai bando jau dabar ir rezultatai daug žadantys.
Visgi net ir protingi šviesoforai būtų tik laikina ir netobula išeitis. Miesto transporto ateitis priklauso V2V sprendimams. Visų pirma – autonomiškiems automobiliams. Žmonės–vairuotojai paprasčiausiai turėtų išnykti ir šią rolę perleisti dirbtiniam intelektui. Jis ne tik dramatiškai sumažins nelaimingų atsitikimų kiekį, bet ir pavers eismą daug efektyvesniu. Autonominiai automobiliai iš tikrųjų bendraus tarpusavyje: dalinsis duomenimis, bendrai koordinuos maršrutus bei judėjimo greitį, o eismo planuotojams pateiks vertingų įžvalgų, kaip tobulinti eismo sistemą.
Didelė dalis ekspertų ragina žengti dar toliau. Anot jų, mums reikėtų nustoti į automobilius žiūrėti kaip į nuosavybės formą ir pradėti apie juos galvoti kaip apie paslaugą. Idėja paprasta: nuosavi automobiliai turėtų iš esmės išnykti. Jo prireikus, šis būtų iškviečiamas, nuvežtų žmogų į norimą vietą ir keliautų sau. Žinoma, toks modelis šiuo metu žmonėms dar kelia nemažai skepticizmo, bet, jeigu jis pasirodytų esantis pigesnis nei nuosavo automobilių eksploatacija, jis prigytų labai greitai.
