<img height="1" width="1" style="display:none" src="https://www.facebook.com/tr?id=your-pixel-id-goes-here&amp;ev=PageView&amp;noscript=1">
1090x232_2-1
Tema: inovacijos Patalpinta: 2019 gegužė 8 20190508

Kinai verčia paklausti: ar XXI amžiuje mes dar galime pasislėpti?

Prieš kelis metus Kinija viešai paskelbė apie analogų pasaulyje (kol kas) neturinčią „socialinio kredito programą“. Jos idėja kažkuo primena Black Mirror seriją. Naudodama pažangiausius stebėjimo, asmenybės atpažinimo įrankius, valstybė skaičiuoja piliečių lojalumo taškus. Geras elgesys jų prideda, netinkamas – atima. Pasieki tam tikrą žemumą – ir iš tavęs atimamos tam tikros privilegijos. Pavyzdžiui, keliauti traukiniu. Kas tai per modelis ir ar mums jau verta susitaikyti su tuo, kad jis išplis po visą pasaulį?

1.1 

Kinai apie tokią sistemą pirmą kartą kalbėti pradėjo dar 2014 m. Reklamuota ši idėja su pažadu sukurti „teisingesnę“ visuomenę. Tokią, kurioje taisyklių besilaikantieji būtų skatinami, o jas laužantys – baudžiami. Kodėl verta rūšiuoti šiukšles? Dėl socialinių taškų! Šis pavyzdys visiškai nėra absurdiškas. Kiniškoji sistema taškus galėtų atimti dėl pačių įvairiausių prasižengimų. Pradedant mokesčių vengimu ar narkotikų vartojimu ir baigiant važinėjimu „zuikiu“, rūkymu neleistinose vietose ar šuns vedžiojimu be pavadėlio. Kaip tai įmanoma? Atsakymas paprastas. Kinijos miestai būtų prikimšti kamerų, kurių medžiagą apdorotų ne tik žmonės, bet ir modernios veido atpažinimo programos bei Big Data sprendimai.

2.1

Jeigu manote, kad visa tai, tegu ir ne fikcija, bet bent dar gana tolimos ateities reikalas, labai klystate. Kiniškoji socialinio kredito sistema jau veikia ir labai realiai veikia žmonių gyvenimus. Neseniai pasirodę duomenys skelbia, kad vien pernai kinams 17,5 mln. kartų neleista nusipirkti lėktuvo, o dar 5,5 mln. kartų traukinių bilietų dėl to, kad pirkėjo socialinio kredito balas buvo paprasčiausiai per žemas.  Šis skaičius daug didesnis nei 2017 m., kai teisė skraidyti buvo suvaržyta 6,15 mln. kinų. Kodėl baudėjai kaip įrankį renkasi būtent viešąjį transportą? Teigiama, kad judėjimo laisvės suvaržymas yra viena skaudžiausių patirčių žmogui. Nebetekęs privilegijos keliauti, jis automatiškai netenka ir daugybės kitų galimybių, todėl stengiasi kuo greičiau pasitaisyti.

3.1

Jums kyla klausimas, kokiu būdu 1,4 mlrd. gyventojų turinti šalis žada stebėti juos visus? Atsakymas: moderniosios technologijos. Kinija jau dabar turi tiesiog milžinišką stebėjimo kamerų tinklą. Vien valstybinė televizija CCTV jų yra iškabinusi 170 mln. Ši sistema sparčiai ginkluojama ir ypatingai sofistikuotomis atpažinimo programomis, kurios žmogų gali identifikuoti ne tik iš veido, bet net ir iš eisenos. Tereikia prisiartinti prie kameros per 50 metrų. Šią programą jau sėkmingai naudoja Šanchajaus bei Pekino policijos. Tokia stebėjimo sistema pilnu pajėgumu visoje šalyje turėtų pradėti veikti jau kitąmet bei leis dar efektyviau prižiūrėti gyventojus, fiksuojant kiekvieną kartą, kai jie neleistinoje vietoje pereina gatvę ar net nusiperka kažką nelabai dorovingo.

4.1

Kinijos praktika verčia konstatuoti, kad Google ar Facebook visgi yra labai moralios kompanijos. Kiniškame internete kiekvienas vartotojas stebimas ypač akylai. Tai, kad prekybos gigantas AliBaba surenka daugybę duomenų, jūsų tikrai nenustebins. Įdomiau tai, kad dukterinė jo bendrovė Zhima Credit dar užsiima ir itin tikslia duomenų analize. Tarkim, jeigu daug laiko skiriate kompiuteriniams žaidimams, tikriausiai būsite kategorizuotas kaip „veltėdis“ ir taip sumažinsite tikimybę gauti paskolą. Be to, AliBaba yra įstatymiškai įpareigota ir dalintis duomenimis su Vyriausybe, kuri, savo ruožtu, turi minėtąją socialinio kredito sistemą. Vyriausybė skrupulingai stebi ir socialinius tinklus. Pavyzdžiui, viena moteris neseniai savo namuose sulaukė policijos. Kodėl? Jos Vankuveryje gyvenantis sūnus savo Weibo (didelis Kinijos socialinis tinklas) perpublikavo šalies vadovą kritikuojantį įrašą. Motinai teko ilgai aiškintis ir atsiprašinėti.

5.1

Visi šie pavyzdžiai iš tikrųjų gali atrodyti bauginančiai. Ką tie kinai sau galvoja? Nejaugi jie visiškai nevertina savo laisvės ir privatumo? Neskubėkime taip greitai teisti. Istorija rodo, kad žmonės visai mielai dalį savo laisvės išmaino į saugumą ir patogumą. Apie tai, kad Vyriausybių ir didžiųjų kompanijų susidomėjimas peržengė sveiką ribą, Jungtinės Tautos garsiai prabilo dar prieš penkerius metus, bet jeigu per šį laiką kažkas ir pasikeitė, tai tikrai ne į privatumo pusę. Naujienas, kad tos pačios Kinijos metro sistema eksperimentuoja su programa, kuri mokesčius už bilietus automatiškai surinktų naudodama veido atpažinimo sprendimus, dažniau priimame su susižavėjimu, o ne nerimu. Taigi, ar šiandien dar įmanoma pasislėpti? Žinoma! Tačiau ar mes to tikrai norime?

Telefonas, apie kurį turite sužinoti: Fonos O1 apžvalga

Ne kiekvienam ir ne visada bus reikalingas brangus telefonas, kurio savybės vis tiek nebus iki galo išnaudojamos. Fonos O1 telefonas pavyzdingas tuo, kad savyje suderina reikalingiausias funkcijas, naudojimo...

Plačiau

Mobiliosios fotografijos ateitis: Nokia 9 PureView apžvalga

Šis telefonas ilgą laiką egzistavo tik Nokia fanų svajonėse ir interneto gandų forumuose. Tačiau jis jau tapo realybe – Nokia 9 PureView pavidale. Tai ne tik pirmasis pasaulyje telefonas su penkiomis galinėmis...

Plačiau

M.parašas – kas tai yra ir kodėl juo verta naudotis?

Kokias priemones naudojate asmenybės patvirtinimui internete? Bankų išduotos kodų kortelės jau greitai nebegalios, o kodų generatoriai lengvai pasimeta. Paprasčiausias, saugiausias ir geriausias sprendimas šioms...

Plačiau