Inovacijos

5 populiarūs mitai, kuriuos mokslas sumalė į miltus

2019-01-18

Mokslas – tai viena efektyviausių kovos su prietarais priemonių.  Tačiau žmonės mėgsta kurti legendas. Taip gimsta ištisi pseudo-mokslai. Vien ko verta atstrologija, kuria bent iš dalies net ir gana skeptiški žmonės. Dalis tokių legendų tampa savotišku moderniuoju folkloru, iš kurio (pagrįstai) pasijuokus netgi gali užsitraukti aplinkinių nemalonę.

1_-7

Frazę „taigi dabar pilnatis“ tikrai dažnai išgirstate, o gal net ir patys pavartojate. Už jos slepiasi labai gaji idėja, kad per pilnatį žmonės pasidaro jautresni, o jų elgesys – sunkiau prognozuojamas. Bėda ta, kad ryšio tarp Mėnulio fazių ir pavojingo žmonių elgesio pademonstruoti dar niekam nepavyko. Kokia tuomet šios legendos kilmė? Čia, ko gero, kaltas mūsų smegenų impulsas visur ieškoti priežastinio ryšio. Jeigu mums įvyksta kažkas netikėto, instinktyviai puolame dairytis aplink, ieškodami tokių pačių netikėtų detalių. Pilnatis pasitaiko gana retai, todėl ją įsidėmime ir panaudojame kaip paaiškinimą. Tačiau lygiai tiek pat netikėtų ir keistų dalykų mums nutinka ir esant kitoms Mėnulio fazėms. Paprasčiausiai šių sutapimų taip nesureikšminame.

 

_2-2Šį teiginį labai nesunkiai galite patikrinti patys. Tiesiog užsukite į Google Earth ir pasižiūrėkite „žemyn“. Tam, kad pamatytumėte Didžiąją kinų sieną, vaizdą didinti reikės ilgai ir nuobodžiai. Anksčiau už ją išvysite daugybę kitų žmogaus sukurtų objektų. Pavyzdžiui, tūkstančius miestų, kurių didžiosios gatvės labai dažnai yra platesnės nei Didžioji kinų siena. Kokia tuomet šios legendos kilmė? Panašu, kad ją sukūrė knygų autorius Henry Norman, 1904 m. aprašydamas Kiniją. Jis, matyt, norėjo šiek tiek pagyvinti savo tekstą ir netyčią sukūrė labai gajų mitą.

 

_3-2Tikrai turite bent vieną draugą, kuris labai mėgsta atsipalaiduoti garsiai traškindamas savo pirštų sąnarius. Gal net esate tas draugas. Jeigu taip, tai tikrai girdėjote perspėjimą, jog šis pomėgis labai greitai sukels jums artritą. Skamba visai logiškai. Juk kaulų trynimas vienas į kitą tikrai turėtų būti žalingas. Tačiau jokie tyrimai to taip ir nepatvirtino. 1998 m. Donaldas Unge netgi paskelbė savo unikalią studiją. Jis 60 metų kasdien traškino vienos plaštakos sąnarius. Paaiškėjo, kad ji niekuo nesiskiria nuo kitos. Už savo darbą jis net apdovanotas Nobelio medicinos premija. Pasirodo, sanariuose esantis sinovinis skystis kuo puikiausiai apsaugo sąnarius nei galimos žalos. 

 

_4-1Skamba labai gražiai, netgi poetiškai.  Šį posakį žmonės dažnai vartoja norėdami pasakyti, kad išskirtiniai įvykiai nepasikartoja. Deja, su realybe jis nelabai turi ką bendro. Žaibas – tai didžiulė elektros iškrova, kuriai nelabai rūpi, kur trenkti. Paprastai jis netgi pasirenka patį aukščiausią arti esantį objektą. Pavyzdžiui, medį arba… ant dangoraižio įrengtą žaibolaidį. Taigi žabais tikrų tikriausiai į tą pačią vietą gali trenkti kelis kartus. Dėl to netgi reikėtų džiaugtis, mat žmonėms taip daug lengviau numatyti jo elgesį ir išvengti skaudžių nelaimių.

 

_5-1Šią legendą ypatingai mėgsta paaugliai bei sąmokslo teorijų gerbėjai. Nesunku juos suprasti. Galimybė, kad žmonės išnaudoja tik dešimtadalį savo potencialio, skamba labai patraukliai. Legendos šaknis surasti sunku, bet vienas pirmųjų ją išpopuliarino Lowell Thomas savo garsiajame bestseleryje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Deja, žmonės išnaudoja visas savo smegenis. Tiesiog ne visos jų dalys tuo pačiu metu dirba vienodai intensyviai. Nieko keisto, nes atskiros zonos atlieka skirtingas funkcijas. Smegenys taip tiesiog taupo išteklius. Nors šis organas sudaro vos 2 proc. žmogaus svorio, jis sunaudoja apie 20 proc. visos mūsų energijos.