Patarimai

Audioknygos: kodėl verta ir kaip pradėti?

2019 birželio 12

Kai po Antrojo pasaulinio karo Vakaruose pradėjo populiarėti televizija garsiai pasigirdo balsai, prognozuojantys radijo pabaigą. Suprask, kas norės tik klausyti, kai dar gali ir matyti? Tačiau radijas, o tiksliau „kalbančių žmonių formatas“ niekur nedingo. Nenumarino jo net ir internetas bei stream’inimo platformos. Atvirkščiai. Tokio garsinio turinio žmonija vartoja vis daugiau: naujos kartos radijo dokumentika, ilgo formato interviu, audioknygos. Pastarosios, beje, toli gražu nėra kažkokia revoliucinė inovacija. Vienokiais ar kitokiais pavidalais jos egzistuoja pusšimtį metų, bet visada buvo labiau nišiniu reiškiniu. Kodėl būtent interneto ir išmaniųjų telefonų eroje įvyko šis audioknygų sprogimas? Ir ar verta jums išbandyti šį formatą, net jeigu iki tol jį ignoravote?  

_1-9

Audioknygų formatas – senas ir patikrintas. Tik atsiradus radijui, klausytojams buvo siūlomi dramatiški literatūros kūrinių skaitymai. Tikra legenda tapo H.G. Wells’o knygos „War of the Worlds“ skaitymas, kurio metu tūkstančiai žmonių patikėjo, kad Žemę užpuolė marsiečiai. Tiesa, dėl griežtų laiko apribojimų, radijas transliuodavo tik knygų ištraukas. Pirmieji pilnai įrašai pasirodė šeštajame dešimtmetyje.  Tačiau pirmoji rimtesnė populiarumo banga nusirito devintajame, kai Sony pristatė savo Walkman kasečių grotuvą. Tiesa, ilgesnės knygos turėdavo visą krūvą kasečių. Daug populiarumo audioknygoms nepridėjo ir perėjimas prie kompaktinių diskų. Joms vis tiek reikėjo net poros atskirų daiktų: grotuvo bei laikmenos. Kas tuomet pasikeitė interneto amžiuje? Viskas persikėlė į mūsų telefonus. Mums nebereikia nešiotis papildomai. Ištisos audiobibliotekos tapo pasiekiamomis vienu mygtuko paspaudimu. Atsirado ir kompanijų, kurios specializuojasi būtent šioje srityje. Gal visai neverta stebėtis, kad pernai, lyginant su užpraeitais metais, audioknygų pardavimai išaugo trečdaliu.
_2-35

Tokiam garsinio turinio vartojimo augimui didelę įtaką daro pats šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdas. Mūsų dienose paprasčiausiai pilna valandų, kurias, regis, leidžiame tuščiai. Pavyzdžiui, kažkur važiuodami, kažko laukdami, tvarkydamiesi, atlikdami įvairias mechaniškas užduotis ir t.t. Statistika rodo, kad maždaug 60 proc. žmonių audioknygų kaip tik ir klausosi užsiimdami kitomis veiklomis: dirbdami, besimokydami, sportuodami ir pan. Dėl visko kaltas tas modernaus žmogaus troškimas nuolat „multi–taskinti“. Tradicinės knygos pareikalauja iš mūsų gerokai didesnio įtraukimo. Mes privalome skirti kažkiek laiko specialiai skaitymui ir niekam daugiau. Taip, tai ir didžiulis malonumas, bet tuo pačiu ir nemenkas apribojimas. Tuo pačiu audioknygos literatūrai suteikia papildomą dimensiją – balsą. Grožinių kūrinių veikėjai įgauna savas intonacijas, daugiau charakterio. Ne-grožinių knygų autoriai gali papildomai pabrėžti svarbias vietas. Žinoma, kai kas pasakytų, garsas nemažai iš skaitytojo ir atima, bet tai jau visiškai pripratimo klausimas.
_3-36

 

Audioknygų populiarėjimas tikrai nepraslysta pro akis ir patiems leidėjams. Nieko keisto, kad šiai augančiai auditorijai skiriama vis daugiau dėmesio, siekiant išnaudoti visą jos potencialą. Pavyzdžiui, viena didžiausių leidyklų visame pasaulyje „Penguin Random House“ 2017 m. pirmą kartą istorijoje išleidos 1000 skirtingų knygų. Arba 20 proc. daugiau nei 2016 m. Panašiais tempais auga visa audioknygų pasiūla. Be to, jomis prekiaujančios platformos siekia dar labiau išplėsti savo paslaugų spektrą. Vartotojams jos siūlo vis daugiau originalaus turinio, vis lankstesnius ir įvairesnius atsiskaitymo modelius. Dar spartesnį šio formato populiarėjimą šiek tiek pristabdo tik gana brangi jo savikaina. Tradicinės knygos leidyba – ženkliai pigesnis procesas. E.knygos – tuo labiau. Tuo tarpu audioknygos produkcija pareikalauja gerokai daugiau investicijų, mat procese atsiranda gerokai daugiau veikėjų. Knygą juk turi kažkas perskaityti, kokybiškai įrašyti, iš naujo parduoti. Kitaip tariant, verslo modelis čia dar tebetobulinamas.
_4-31

Tos optimaliausio verslo modelio paieškos ir yra tai, kuo šiuo metu gyvena audioknygų rinka.  Kaip ir galima tikėtis, anksčiau jis buvo daug paprastesnis: įrašai knygą į tinkamą laikmeną ir ją parduodi, o pelną pasilieki sau. Dabar viskas šiek tiek kitaip. Taip, didžiosios platformos tebesiūlo milžiniškas audioknygų parduotuves, bet tuo pačiu kuria ir papildomus, vartotojui patogesnius atsiskaitymo modelius. Pavyzdžiui, rinkos lyderis Audible tur kreditų sistemą. Čia kas mėnesį sumoki fiksuotą 14,99 EUR mokestį ir už jį gauni vieną kreditą, kurį gali iškeisti į norimą knygą. Tuo pačiu tokie vartotojai gali klausytis ir kito originalaus turinio: trumpų kūrinių, dokumentikos, interviu. Maža to, galima pasirinkti ir specializuotą narystę. Platformą turi pasiūlymų, pavyzdžiui, išskirtinai romantinių knygų ar Hario Poterio serijos gerbėjams. Panašų modelį vysto ir Kobo bei Scribd, galinčios pasigirti mažesne kaina, bet turinčios mažesnį katalogą. Konkurenciją Audible bando sudaryti ir Google. Audioknygas galite sėkmingai pirkti ir jų Play platformoje. Tiesa, paslauga kol kas nesiūlo jokios mėnesinės narystės.
_5-28

Galite neabejoti, kad tokios platformos kaip Audible ne tik ir toliau nepaliaus plėtę savo katologų, bet ir suteiks vartotojams vis daugiau personalizacijos galimybių. Kitaip tariant, turėsime galimybę sau aktualiausių knygų klausytis palankiausiomis įmanomomis sąlygomis. Kita vertus, ekspertai prognozuoja ne tik verslo modelio, bet ir paties žanro evoliuciją. Jau parašytos pirmosios knygos, kurios ir kurtos su ta mintimi, kad jų bus būtent klausoma. Puikiausiais pavyzdys – tai pernai pasirodęs apsakymų rinkinys „Bard, Jali and Skald“. Visi jame esantys kūriniai parašyti būtent audioknygų formatui. Tekstiniu pavidalu jie paprasčiausiai neišleisti. Skaitymą taip pat galima praturtinti specialia fonine muzika ar kitais garso efektais. Galų gale, ypač jeigu knygą įgarsina pats jos autorius, atsiranda galimybė pabrėžti tam tikras vietas, taip sustiprinant jų mintį. Nenustebkite, jeigu formatas pabandys sugrįžti prie pačių savo ištakų radijo teatro žanras. Tuo juk ir ypatingos technologijos. Jos naujam gyvenimui sugeba prikelti net, regis, jau pamirštas raiškos formas.