Inovacijos

Ateities technologijos, pakeisiančios pasaulį

2020 spalio 26

Ko reikia, kad nauja technologija iš tiesų taptų revoliucinga? Naršydami po socialinius tinklus ir internetą, kiekvieną dieną galime pamatyti daugybę naujų idėjų, „pakeisiančių pasaulį“. Tiesa, labai dažnai didžiausiu jų pasiekimu taip ir lieka graži bei įkvepianti medija kampanija. Ateities numatymas – labai sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik daugybės žinių bei įžvalgumo, bet ir paprasčiausios sėkmės. Būtent todėl, prognozuojant, kokios technologijos artimiausiais metais keis pasaulį, visų pirma reikia kreiptį dėmesį į problemas, kurias jos sprendžia. Pastaraisiais metais galėjome stebėti vis ryškėjančias permainas medicinos, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto srityse. Būtent iš tokių technologijų galime tikėtis ir didžiausio proveržio. Kaip visa tai galėtų atrodyti?

Perzonalizuota medicina

Apie tai, kad medicinos evoliucija neišvengiamai judės link personalizacijos, medikai ir kiti sveikatos ekspertai kalba jau ne vieną dešimtmetį. Visgi panašu, kad šis procesas artimiausiais metais įgis dar nematytą pagreitį. Žmonija jau baigia kurti įrankius, kurie būtini šiam esminiam virsmui. Šiandien vis geriau suprantame, kiek daug įtakos žmogaus sveikatai ir jos problemoms turi genetika. Pasaulyje yra milijonai žmonių, kenčiančių nuo vienokių ar kitokių retų genetinių sutrikimų, kurie iš esmės yra nepagydomi – galime nebent sušvelninti jų efektą. Visgi mokslininkai tiki, kad ir šias problemas gali išspręsti. Tai galima padaryti genetiniais vaistais – medikamentais, sukurtais konkrečiam žmogui ir ištaisančiais jo DNR kode įsivėlusią klaidą. Žinoma, genetinės ligos – ekstremalus pavyzdys. Tačiau, jeigu genetiniai vaistai iš tikrųjų išspręstų tokias rimtas problemas, jie labai greitai išplistų visoje medicinoje. Iš savo gydytojų mes gautume receptą vaistui, kuris geriausiai tiktų būtent mūsų organizmui ir užtikrintų geriausią efektą bei minimalų šalutinį poveikį.

Skaitmeniniai pinigai

Kriptovaliutos per pastaruosius penkerius metus vystėsi amerikietiškais kalneliais. Iš pradžių jos atrodė tarsi visiškai futuristinė technologija, tada sukėlė vos ne „aukso karštinę“, vėliau, sprogus burbului, tapo šiokiu tokiu pajuokos objektu, o dabar liko kone visiškai pamirštos. Tačiau jas nurašyti dar labai anksti. Panašu, kad iki šiol matėme tik natūralų pirmąjį kriptovaliutų vystymosi etapą. Vis daugiau gyvenimo sferų persikeliant į skaitmeninę erdvę, tai padarys ir pinigai. Atsiskaitymai grynaisiais traukiasi, net ir kortelės jau atrodo kaip senstanti idėja. Kriptovaliutos turi milžinišką potencialą. Tai teoriškai yra saugesnė, universalesnė, greičiau veikianti atsiskaitymo priemonė. Jeigu pirmajame jų vystymosi etape daugiausiai dalyvavo startuoliai, tai į antrąjį įsitrauks didžiosios technologijų kompanijos ir netgi valstybės. Procesas jau prasidėjo. Facebook dirba prie savo projekto Libra. People‘s Bank of China taip pat yra paskelbęs apie savo planus sukurti skaitmeninę valiutą. Tą daro netgi ir Lietuvos bankas, vystantis LBChain projektą. Panašu, kad pinigų ateitis – skaitmeninė.

Antisenėjimo vaistai

Senėjimas mums atrodo natūrali buvimo žmogumi dalis. Net pats minties, kad mes galėtume egzistuoti kažkaip kitaip, iškėlimas daugeliui atrodo nenatūralus. Tačiau, kaip pastebi senėjimą tiriantis mokslininkas David A. Sinclair, toks požiūris privalo pasikeisti. Senėjimą jis ragina vertinti kaip ligą, kurią galime gydyti. Žinant tai, kad žmonija sparčiai sensta, ima atrodyti vis labiau verta įsiklausymo. Dar daugiau, mes jau turime ir ką stebėti. Pirmieji antisenėjimo vaistai jau testuojami su žmonėmis. Senstant mūsų organizme atsiranda vis daugiau vadinamųjų „senatvės“ ląstelių, kurios sutrikdo aplink esančiųjų atsinaujinimo procesą. Senolitikais vadinami vaistai naikintų tokias ląsteles ir jaunintų organizmą, tad šis taptų tvirtesnis, atsparesnis ligoms. Šie preparatai prekyboje gali pasirodyti jau po penkerių metų. Tačiau senolitikai net ne vieninteliai – mokslininkai dirba dar prie daugybės panašių projektų. Panašu, kad proveržis šioje srityje jau labai arti.

Kvantiniai kompiuteriai

Tai, ko gero, pati drąsiausia prognozė šiame sąraše. Kvantinio kompiuterio idėja ore sklando jau net ne vieną dešimtmetį, bet jos įgyvendinimas yra neįtikėtinai sudėtingas uždavinys. Tokia mašina veiktų visiškai kitokiu principu nei dabartinės. Įprastas kompiuteris (o tiksliau, jo komponentai) vienu metu gali būti tik vienos būsenos, t. y. arba įjungti, arba išjungti. Kvantiniai kompiuteriai naudoja kvantinės mechanikos principus, t. y. vadovaujasi ne universalia arba/arba taisykle, o iš anksto numatydami vienokio ar kitokio scenarijaus tikimybę. Skamba be galo komplikuotai? Taip ir yra. Kvantiniai kompiuteriai kol kas veikia tik laboratorinėmis sąlygomis, o be to, labai ribotai. Visgi progresas vyksta. Google šiemet pranešė, kad jų laboratorijoje veikiantis kvantinis kompiuteris per tris minutes atliko skaičiavimus, kurie dabar egzistuojančiam tradiciniam superkompiuteriui būtų trukę 10 000 metų. Galite įsivaizduoti, apie kokį proveržį kalbama. Pokytis būtų toks milžiniškas, kad jo efektą kol kas dar sunku suvokti.

Mini dirbtinis intelektas

Dirbtinio intelekto sistemos labai ilgai kentė nuo chroniškos problemos. Tam, kad galėtų jam suteikti galingesnius, geriau veikiančius algoritmus, inžinieriai turėjo naudoti kaip įmanoma daugiau duomenų, auginti komputacinę galią. O tai reiškia, kad jie buvo priversti kliautis centralizuotomis debesijos paslaugomis. Toks veikimo modelis daro neigiamą įtaką dirbtinio intelekto sprendimų greičiui bei saugumui. Atsakymu tampa mini dirbtinis intelektas. Mes gebame į mažas erdves sugrūsti vis daugiau komputacinės galios. Kitaip tariant, tas pats telefonas sugeba palaikyti dirbtinio intelekto veikimą be jokios debesijos pagalbos. Pavyzdžiui, Google neseniai paskelbė, kad jų Google Assistant jau pajėgus pilnavertiškai veikti telefone, neprisijungdamas prie išorinių serverių. Ką visai tai reiškia mums? Daugybę dalykų. Visų pirma, greičio ir kokybinį progresą išmaniųjų asistentų, skaitmeninių kamerų, automatinio tekstų taisymo, šifravimo srityse. Lokalus mini dirbtinis intelektas padės kuriant viską, pradedant autonomiškais automobiliais ir baigiant medicinos diagnostikos įrankiais.