Eksperimentai

Technologijos ant mūsų stalo: ką valgysime ateityje?

2019 birželio 18

Žmonių kiekis pasaulyje nenumaldomai artėja prie aštuonių milijardų ribos. Vien per pastarąjį šimtmetį mūsų skaičius išaugo keturis kartus. Dar įdomiau tai, kad gyvenančiųjų absoliučiame skurde kaip tik sumažėjo, o visa žmonija gyvena sočiau nei bet kada anksčiau. Visgi maisto pramonė reikalauja milžiniškų resursų. Ji netgi išskiriama, kaip vienas ryškiausių klimato kaitos problemos faktorių. Nieko keisto, kad mokslininkai daug dėmesio skiria maisto pramonės permąstymui. Ko reikia, kad mūsų valgomi patiekalai būtų maistingi ir sveiki, bet tuo pačiu pigūs bei ekologiški? Sprendimų ir idėjų yra daug. Maža to, jos jau seniai nebėra tik teoriniai pasvarstymai. Ateities maisto paragauti galima jau šiandien. Ir net nebūtinai kokiose hipsteriškose kavinukėse.

_1-12

1968 m. vienas JAV dėstytojas Paul R. Ehrlich išleido knygą „Populiacijos bomba“, tapusia tikru bestseleriu. Jos idėja buvo ta, kad vėliausiai devintame dešimtmetyje žmonių bus tiek daug, kad didžioji jų dalis mirs iš bado. Nereikia net sakyti, kad autorius, švelniai tariant, apsišovė. Žmonija, nepaisant savo gausumo, gyvena kaip niekada sočiai. Tačiau sotumas turi savo kainą. Maisto pramonė yra vienas didžiausių šiltnamio dujų išmetėjų. Ji taip pat atsakinga už žemės eroziją, miškų kirtimus, taršą ir t.t. Kitaip tariant, maisto pramonei šiuo metu labai trūksta tvarumo. Galų gale, būtinybė pamaitinti vis daugiau žmonių kartais trukdo užtikrinti, kad mūsų valgomas maistas bus geriausios įmanomos kokybės. Žmonija vartoja vis daugiau pusfabrikačių, skonio stipriklių ir pan., o tyrimai jau ne kartą patvirtino, kad mūsų dieta turi lemiamos įtakos sveikatos būklei. Netinkama mityba sukelia visą pluoštą problemų, pradedant nutukimu ir baigiant vėžiu. Tačiau natūraliai kyla klausimas: ką mes galime daryti kitaip?_2-41

Esamų problemų sprendimas kai kam gali pasirodyti esąs visiškai paprastas – mums tiesiog tereikia ūkininkauti ekologiškai, atsisakant priemonių, kurios yra „nenatūralios“. Kitaip tariant, nenaudoti cheminių trąšų, neauginti mėsinių gyvulių ir paukščių uždarose patalpose ir t.t. Skamba gražiai, bet tuo pačiu tai ir visiškai neracionalu. Žmonija tokiu būdu paprasčiausiai negalėtų tinkamai apsirūpinti maistu, mat, deja, dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos minios pamaitinti dar neišmokome. Visiškai perėjus prie vadinamosios „organinės žemdirbystės“ dramatiškai sumažėtų derliai, o produktų kainos siaubingai išaugtų. Sotus gyvenimas vėl taptų siauro visuomenės sluoksnio privilegija. Štai čia ir ateina eilė mokslui. Jis gali pasiūlyti sprendimus, kaip maistą efektyviai auginti nealinant planetos ir nesiurbiant tiek daug jos resursų. Genetikų pasiekimai jau leidžia auginti aplinkos faktoriams atsparesnius bei maistingesnius augalus ar netgi dirbtinę mėsą. Maža to, tokie produktai jau gal netgi yra jūsų lėkštėje._3-42

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) natūralistams jau seniai tapo tikru baubu. Jų baimė ne kartą tirta net ir psichoanalitikų. Nepaisant to, kad įvairiais tyrimais daugybę kartų įrodyta, kad GMO daržovės žmogaus organizmui neturi jokio neigiamo poveikio, žmonės jų vis tiek bijo. Galbūt viską galima paaiškinti nesupratimu, kas tai yra. Arba atvirkščiai – idėja, kad į vieno augalo DNR buvo įskiepyta kito genų, daug kam skamba grėsmingai. Visai nesvarbu, kad jie tampa maistingesniais, atsparesniais ir reikalaujančiais mažiau priežiūros. Visgi GMO era jau gana greitai turėtų pasibaigti. Ją pakeis CRISPR technologija (prie kurios, beje, daug dirba ir Lietuvos mokslininkai). Kaip ji veikia? Užuot įsodinus genus į augalo DNR, su CRISPR ji yra redaguojama. Kažkas iškerpama, kažkas įjungiama. Pavyzdžiui, neutralizuojamas greito puvimo, arba aktyvuojamas tam tikrų maistinių savybių genas. CRISPR turėtų padėti mums auginti sveikesnes ir maistingesnes daržoves, kurioms reikia mažiau ploto ir išteklių._4-37

Įvairios vegatarzimo ir veganizmo atmainos pastaraisiais metais ypatingai išpopuliarėjo. Žmonių norą atsisakyti mėsos galima puikiai suprasti. Pamirškite etinius motyvus. Pakanka jau vien to fakto, kad mėsos pramonė daro milžinišką žalą gamtai. Karvės raugėdamos į aplinką išmeta daugybę metano, sukeliančio šiltnamio efektą, o vardan jų ganymosi plotų iškirsti milžiniški miškų plotai. Kokia alternatyva? Užauginta mėsa! Jau įrodyta, kad mėsą galimą auginti laboratorinėmis sąlygomis. Tam paimamos kelios ląstelės, kurios vėliau pradedamos dauginti. Tiesa, dar lieka dvi problemos: skonis ir kaina. Tokios mėsos paragavę žmonės skundžiasi, kad ji labai sausa, nelabai maistinga. Tačiau skonis – tai menka bėda, palyginti su kaina. Pirmieji tokie kepsniai, pasirodę 2013 m., kainavo nei daug, nei mažai – 300 000 dolerių. Tiesa, kaina dabar jau nukrito iki 600 dolerių. Kainos ir skonio gerinimo yra tai, kuo užsiima šioje srityje dirbantys startuoliai. Beje, jie sulaukia didžiulio investuotojų dėmesio. Startuolis Cargill užpernai gavo 17 mln. iš paties Bill’o Gates’o._5-34

Kita svarbi tendencija maisto pramonėje – „netikras“ maistas. Žinomiausia tuo užsiimanti kompanija – Beyond Meat. Kaip ir galima įtarti iš pavadinimo, ji siekia pagaminti augalinį mėsos pakaitalą. Įmonė jau pristatė ir puikiai įvertintą Beyond mėsainį. Koja kojon su jais žengia ir Impossible Foods, kuri iš viso jau yra pritraukusi daugiau nei 300 mln. dolerių investicijų. Į žaidimą įsitraukė ir maisto gigantas Nestle su savo Sweet Earth projektu. Visos trys kompanijos teigia, kad produktai savo skoniu niekuo nesiskirs nuo tikros mėsos, o savo maistinėmis savybėmis ją netgi pranoks. Pavyzdžiui, Sweet Earth žada, jog jų mėsainyje proteino bus daugiau trečdaliu daugiau nei įprastame. Be to, jis bus be sočiųjų riebalų, bei turės daugiau geležies ir vitamino C. Pagyvensim, pamatysim. Beje, jau eksperimentuojama ir su netikru pienu, netikra druska ar net netikru vynu. Žodžiu, laikai, kai mes aiškiai žinome, ką būtent mes valgome, pamažu artėja prie pabaigos.