Tie vaikai su savo kompiuteriniais žaidimais… Jie prisižaidžia jų, o tada nebeklauso savo tėvų, atsikalbinėja mokytojams ir mušasi su savo bendraamžiais. Argi ne taip? Žinoma, juk tuose žaidimuose pilna smurto ir vaizdinių stimuliacijų, o visai tai sujaukia besiformuojančių asmenybių smegenis. Tačiau užtenka bent truputį įsigilinti į šią problemą, ir labai greitai pradedi suprasti, jog ji tiesiog neegzistuoja. Joks patikimas tyrimas iki šiol nėra pademonstravęs aiškaus ryšio tarp smurto ir kompiuterinių žaidimų. Kaip juokiasi patys žaidėjai, jeigu „SimCity“ nepavertė manęs architektu, tai, ko gero, „God of War“ nepavers manęs smurtautoju. Maža to, netrūksta argumentų, kad žaidimai kaip tik gali padėti žmonėms ugdyti kai kuriuos svarbius įgūdžius, o gal netgi ir kaip tik tvarkytis su stresu ar polinkiu į agresiją.
Intensyviai besipiktinantiems, kad jų vaikai mėgsta kompiuterinius žaidimus, naudingiausia būtų patiems juos išbandyti. Pasirodo, kad vyresniems žmonėms jie potencialiai gali suteikti netgi daugiau naudos nei paaugliams ar jauniems suaugusiems. Ar kada susimąstėte, kodėl senjorai lėtai vairuoja ar labai sunkiai priima naujas technologijas? Taip yra dėl to, kad su metais ima silpti mūsų gebėjimai mokytis, greitai reaguoti į naują, netikėtą informaciją. Tačiau lygiai taip pat, kaip fizinius senėjimo požymius galima pristabdyti reguliariai sportuojant, taip ir proto aštrumą įmanoma treniruoti, o tam žaidimai tinka tiesiog idealiai. Vieno tyrimo metu keli šimtai penkiasdešimtmečių žaisdami per mėnesį praleido vos po 10 valandų. Tačiau jau ir tai turėjo ryškų pozityvų efektą. Per minėtą laikotarpį tiriamieji protiškai „pajaunėjo“ keliais metais. Žinoma, tą patį efektą turi ir tokios pramogos kaip šachmatai, sudoku ar įvairūs galvosūkiai. Tačiau vaizdo žaidimai šalia to dar turi ir socialinį elementą. Pavyzdžiui, vienišiems žmonėms žaidimai internete gali tapti tikru langu į pasaulį.
Panašu, kad žaidimai padeda lavinti ir kai kuriuos mūsų įgūdžius bei daro teigiamą įtaką gebėjimui mokytis. Queen Mary universitete Londone atlikto tyrimo metu, dalis savanorių per pusantro mėnesio sužaidė po 40 valandų legendinio strateginio žaidimo „Starcraft“. Tuo pačiu metu, kiti dalyviai žaidė gyvenimo simuliatorių „The Sims“. Paaiškėjo, kad žaidusieji „Starcraft“ pastebimai pagerino savo gebėjimą sparčiai spręsti problemas, o jų mąstymas įgavo daugiau lankstumo. Taip nutiko dėl to, kad pats žaidimas reikalauja nuolatinio mąstymo, greitos reakcijos į iškylančias problemas. Palyginimui, lėtas ir prognozuojamas „The Sims“ minėtojo efekto praktiškai neturėjo. Teigiamą įtaką mums gali daryti ir veiksmo žaidimai. Kadangi jie labai greiti, reikalaujantys greitos reakcijos bei atidumo, žaidėjai labai ilgainiui išmoksta efektyviau atlikti kelias užduotis vienu metu (pavyzdžiui, spręsti vieną problemą ir tuo pačiu stebėti ar dar neprasidėjo kita), o taip pat savo smegenyse greičiau apdoroti informaciją bei priimti tinkamiausius sprendimus.
Jeigu kada nors stebėsite profesionalių kompiuterinių žaidėjų mačą, jus, ko gero, labiausiai nustebins tai, kaip laisvai jie jaučiasi su klaviatūra ar žaidimų pulteliais. Jie praktiškai niekada nepasižiūri į savo rankas, o į tai, kas vyksta ekrane, reaguoja neįtikėtinai greitai, be jokio pasimetimo. Taip, vaizdo žaidimai ypatingai gerai padeda ugdyti akių–rankų koordinaciją. Rezultatai tokie geri, kad net kai kurių profesijų atstovai jau pradedami ruošti naudojant „sužaidybintas“ priemones. Pavyzdžiui, chirurgai vis dažniau treniruojami virtualiu būdu. Tokiame atsakingame, kruopštumo reikalaujančiame darbe žmogaus gebėjimas valdyti savo rankas yra tiesiog aukso vertės. Ir kompiuteriniai žaidimai labai padeda jį ugdyti. Teksaso universiteto mokslininkai buvo labai nustebę kai atliko vieną įdomų eksperimentą. Jo metu, virtualias operacijas atlikinėjo vidurinės mokyklos moksleiviai, studentai ir pradedantieji medicinos studijas. Testo metu geriausiai pasirodė būtent mokiniai. Kodėl? Nes žaisdami vaizdo žaidimus jie praleisdavo vidutiniškai po dvi valandas per dieną. Kai tuo tarpu studentai tam laiko praktiškai visiškai neturėjo.
Ekspertai pažymi, jog visi geri dalykai, jeigu jų vartojame per daug, mus ima veikti neigiamai. Sportas gerai, kol krūvis subalansuotas. Dieta naudinga, kol organizmas nealinamas. Lygiai taip kompiuteriniai žaidimai, kol jie netampa vienintele interakcijos su pasauliu priemone, yra naudingi mūsų socialiniam gyvenimui. Visų pirma, sociologiniai tyrimai pakartotinai pademonstravo, kad tamsiame kambaryje per dienas tūnančio žaidėjo strereotipas neatitinka realybės. Netgi atvirkščiai. Žaidėjai paprastai užmezga netgi stipresnes draugystes, mat žmones suvienija jų bendra meilė žaidimams. Teigiamą įtaką jie gali turėti net ir romantiniams santykiams. Denverio universitete nuo 1996 m. vykdomas tyrimas, kurio metu kasmet apklausiama po 200 porų, skaičiuojančių antruosius santuokos metus. Labiausiai domimasi tuo, koks aspektas, jų nuomone, reikšmingiausias sėkmingiems santykiams. Tyrimas parodė aiškią koreliaciją tarp jų kokybės ir gebėjimo kartu įsitraukti į įdomias bei smagias veiklas. Kompiuteriniai žaidimai kaip tik ir patenka į šią kategoriją.
Spekuliuoti emocijomis ir teigti, kad vaizdo žaidimai sukelia smurto proveržius, labai lengva ir gal netgi populiaru, bet tiesa tokia, jog nei psichologai, nei kriminologai į tokius teiginius rimtai nežiūri ir tiesiog vadina juos mitu. Galų gale, pats JAV Aukščiausiasis teismas 2011 m. priėmė sprendimą, nurodantį, kad veiksmo žaidimai nesukelia agresyvaus elgesio. Kodėl tuomet žmonės taip atkakliai tuo tiki (beje, žaidimų priešininkai, kaip taisyklė, net nelabai būna juos bandę), o mitą kartoja net ir tie, kurie dėl užimamų pareigų savo teiginius lyg ir turėtų formuoti labai atsakingai? Iš esmės dėl to, kad tai labai patrauki idėja! Noras kaltinti vieną ar kitą pramogų formą dėl smurto – labai senas fenomenas. Dėl to tradiciškai kaltė verčiama kiekvienam naujam žanrui: filmams, roko muzikai, knygoms… Ir nepaisant to, istorinė statistika aiškiai demonstruoja, kad smurto lygis pasaulyje tik stabiliai krenta žemyn, o populiarių veiksmo žaidimų pasirodymai kaip tik koreliuoja su smurto mažėjimu. Tad žaisti galite drąsiai. Ne tik netapsite maniakais, bet ir suteiksite savo gyvenimui daugiau teigiamų emocijų.
