Jeigu prieš kelerius metus būtumėte užsukę į konferenciją, skirtą socialinių tinklų tendencijoms apžvelgti, ko gero, būtumėte daugybę kartų išgirdę panašią mintį: tekstinė informacija auditorijai jau nusibodusi, skaityti niekas nebenori, o ateitis yra nuotraukos ir panašus vizualus turinys. Praėjus dar keleriems metams ir nuotraukos išėjo iš mados. Garsiai paskelbta, kad video turinys yra karalius. Iki telefonuose įsigalės išplėstoji ir virtualioji realybės… Tačiau jokia evoliucija nevyksta linijiniu būdu. Kartais mes atsigręžiame šiek tiek atgal. Clubhouse bumas privertė pradėti diskusiją apie tai, kad galbūt ateitis priklauso garsui. Tiesiog garsui. Be jokių nuotraukų, be jokio vaizdo. Iš kur tokios išvados ir kiek jos pagrįstos? Ar tikrai garsas yra socialinių tinklų ateitis?
Nuo audio žinučių iki socialinių tinklų
Mes vis dažniau kalbame apie tai, kad žmonės – o ypač jaunimas – labai nemėgsta skambinti arba kai skambina jiems. Pavyzdžiui, Bankmycell apklausa parodė, kad skambučių negali pakęsti net 75 proc. Y kartos (millenials) atstovų. Tiek jie, tiek jaunesnė Z karta pirmenybę teikė tekstinei komunikacijai. Kaip tuomet nutiko, kad staiga ėmė populiarėti garsiniai socialiniai tinklai? Čia reikėtų prisiminti, kodėl didelė dalis vartotojų nebemėgsta skambinti. Kaip pagrindinė priežastis dažniausiai išskiriamas savotiškas skambučio įsibrovėliškumas. Mes vis labiau norime bendrauti savo tempu: perskaityti žinutę, kada norime, atrašyti, kada norime, ir galvoti, ką parašyti, kiek norime. Skambutis tarsi neleido to padaryti. Visgi iš naujo pamilti garsą paskatino audio žinutės. Susirašinėjimo programėlės suteikė galimybę, užuot spaudžius mygtukus, tiesiog įrašyti balso pranešimą ir taip pasinaudoti tekstinės komunikacijos privalumais, ignoruojant jos trūkumus.
Garso populiarėjimas socialiniuose tinkluose
Garsinės žinutės populiarėjo jau kelerius metus. Tokią funkciją palaipsniui įsidiegė praktiškai visos susirašinėjimo programėlės. Ją rasite ir Facebook Messenger, ir Instagram, ir Telegram, ir WhatsApp. Ši funkcija labai dažnai naudojama ir populiariausiame Kinijos komunikacijos įrankyje – WeChat. Darbo vietose ji netgi praktiškai nukonkuravo elektroninį paštą ir tapo dominuojančiu užduočių delegavimo įrankiu. Taigi, garsu mes visi komunikavome vis daugiau ir daugiau. O tokio formato populiarėjimą dar labiau paspartino – atspėjote! – pandemija. Praėjusiais metais kaip niekada intensyviai bendravome nuotoliniu būdu. Dėl savaime suprantamų priežasčių. Audio žinutės siunčiamos tada, kai jau pavargstama nuo teksto rinkimo. Tuo pačiu, jos turi ir didesnę sentimentalią vertę – audio žinutė geriau perteikia emociją, ar galų gale leidžia išgirsti pasiilgto žmogaus balsą.
Garsinių socialinių tinklų atsiradimas
Audio komunikacijos populiarėjimo tendencija svarbi tuo, kad ji nutiesė kelią garsinių socialinių tinklų atsiradimui. Šiuo metu pati žinomiausia tokia platforma be abejonės yra Clubhouse, pastaraisiais mėnesiais sulaukusi milžiniško vartotojų susidomėjimo. Veikia ji lyg Reddit‘o ir podkastų miksas. Žmonės čia renkasi į uždarus pokalbių kambarius, kuriuose turinys publikuojamas audio įrašais, o perklausytas išnyksta, taip užtikrinant maksimalų privatumą ir galimybę bendrauti be suvaržymų. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis toks tinklas.
Į audio pasaulį žengia ir žinomi socialiniai tinklai
Audio turiniui vis daugiau dėmesio skiria ir tos platformos, kurios žinomos tapo toli gražu ne vien dėl tokio funkcionalumo. Puikus pavyzdys yra Discord. Tai jau seniai žinoma platforma, šiuo metu siekianti išplėsti savo auditoriją ir atsikratyti vietos, skirtos tik žaidėjams, įvaizdžio. JAV ji netgi turi funkciją, kai įkalbėta žinutė automatiškai paverčiama tekstu, taip gerokai palengvinant komunikaciją. Dar viena panaši paslauga yra Twitter Spaces – visiems žinomo socialinio tinklo naujas produktas, veikiantis labai panašiai, kaip ir anksčiau minėtoji Clubhouse.
Nauji garsiniai socialiniai tinklai
Sparčiai besivystančioje garsinių socialinių tinklų rinkoje yra ir daugiau intriguojančių žaidėjų. Būtina paminėti Cappuccino. Iš pirmo žvilgsnio, šis socialinis tinklas veikia labai panašiai kaip Clubhouse. Skirtumas tas, kad jeigu pastaroji labiau koncentruojasi į pokalbius su žinomais nuomonės formuotojais bei į diskusijas su bendraminčiais, tai Capuccinno pirmiausia yra skirta šeimoms, draugų kompanijoms. Vartotojai čia kuria pokalbių kambarius, kuriuose su artimaisiais dalinamasi dienos naujienomis, pastebėjimais, juokais, skausmais ir pan. Šią programėlę galima pavadinti platforma, kurioje draugai kuria podkastus sau patiems. Audio formatas atkeliauja net ir į pasimatymų rinką. Programėlė Checkmate veikia panašiai kaip Tinder‘is. Skirtumas tas, kad bendraujama čia išskirtinai garso arba vaizdo įrašais. Įrankio kūrėjai teigia, kad taip kuriama realesnė virtualaus pasimatymo patirtis, be to, vartotojai lengviau išvengia apgavikiškų profilių ir kitų nemalonių patirčių.
Garsinių socialinių tinklų ateitis
Garsiniai socialiniai tinklai kol kas dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tačiau auditorijos susidomėjimas leidžia teigti, kad toks formatas toli gražu nėra tik trumpalaikė mada. Audio gali mums pasiūlyti šį tą, ko tradiciniai socialiniai tinklai iki šiol nepajėgė. Jie suteikia galimybę mėgautis pokalbio intymumu, bet tada, kada mums norisi, ir kaip mums to norisi. Pavyzdžiui, Zoom ar Google Meet pašnekesius reikia planuoti, jiems ruoštis. Su Clubhouse ar Cappuccino viskas vyksta jūsų tempu. Tai ne tik patogu. Toks formatas leidžia geriau įsiklausyti į žmonių žodžius, skirti kiekvienam sakiniui deramą dėmesį. Bendravimas su savo telefonu balsu daugybei žmonių vis dar atrodo gana keistas užsiėmimas. Mums tarsi norisi žinoti, kad kažkas yra kitame laido gale. Vis dėlto, tobulėjant balso atpažinimo technologijai ir dirbtiniam intelektui, į ragelį kalbėsime vis dažniau, tad ir garsinė socialinių tinklų evoliucija ima atrodyti visiškai natūrali.
