Užbėgant už akių ir atsakant į antraštėje iškeltą klausimą: turime tris žinias: nekokią, gerą ir tokią „šiaip sau“.
Pradėkime nuo nekokios, kuri gana nuspėjama – koronaviruso protrūkis ir jo valdymas paralyžiuoja ekonomiką. „Pasaulio fabrikas“ – Kinija stringa jau antrą mėnesį, traukydamas tiekimo grandines. Šiaurės Italija – produktyviausia šalies dalis – sėdi karantine. Virusas pamažu apkrečia ir kitus Europos Sąjungos variklius Vokietiją ir Prancūziją, taip pat JAV. Atšaukiame masiniai renginiai, krenta turistų srautai.
Virusas išryškino bėdas
Vis dėlto, pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, koronavirusas atėjo itin nepalankiu metu, nes ir be jo pasaulyje buvo daug susikaupusių problemų.
„Be visų geopolitinių įtampų ir nežinomų nežinomųjų, daugelyje šalių ir toliau stebime ant bangos plaukiančias protekcionistinę ir populistinę politiką, – teigia jis. – Nors pastaruoju metu tarp JAV ir Kinijos ekonominė įtampa nebedidėja, paliaubos prekybos fronte gali būti labai trumpalaikės, o susitarimo tvarumas bus matomas tik po JAV prezidento rinkimų šių metų pabaigoje“.
Jis pažymi, kad Kinijos ekonomikos augimas dar iki koronaviruso protrūkio ėmė buksuoti ir buvo lėčiausias per pastaruosius 30 metų, o senėjanti visuomenė, didelė skolų našta, įtempti ekonominiai santykiai su JAV ir toliau slopins jos augimą.
Be to, anot N. Mačiulio, JAV gali savo protekcionistinę politiką nukreipti į ES, bandyti apmokestinti didesniu importo tarifu automobilius, o tai dar labiau susilpnintų visos euro zonos pramonę. Pernai Vokietijos pramonė jau buvo recesijoje ir nerodė gerėjimo ženklų.
„Visų šių struktūrinių problemų kontekste turime koronavirusą, kuris yra kaip katalizatorius, apnuoginantis visas bėdas ir silpnybes. Prie to dar pridėkime ir itin staigų naftos kainos kritimą, kuris pasaulio ekonomikai padarys daugiau žalos, nei duos naudos ir, netgi tikėtina, gali sukelti recesiją JAV, kuri tapo labiau priklausoma nuo skalūnų naftos gavybos“, – aiškina jis.
Lietuvos imunitetas – kur kas geresnis nei 2008 metais
Čia galime pereiti prie gerosios naujienos – Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir neperkaitusi. Jos struktūriniai rodikliai, nusakantys objektyvią sveikatos būklę, yra kur kas geresni, nei 2008 metais, prieš pat krizei smogiant iš visų jėgų.
„Lietuvos banko“ Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė išskyrė tokius pagrindinius skirtumus:
- Ekonomikos temperatūra šiandien yra žemesnė nei prieš ekonomikos krizę. T.y. nėra ryškių disbalansų ekonomikoje, NT kainos auga lėčiau nei atlyginimai, užsienio prekybos sąskaita, kredito lygio augimas yra subalansuoti
- Šiandien vartotojų kainų augimas gerokai lėtesnis nei prieš krizę. Jeigu infliacijos lygis prieš daugiau nei dešimtmetį siekė dviženklius skaičius, dabar jis yra artimas sveikiems 2 procentams
- Ir nors atlyginimai auga sparčiai (iki 10 procentų), įtampa darbo rinkoje nesiekia prieš krizę regėtų aukštumų, kai vidutinis užmokestis per metus išaugdavo 20 proc.
- Eksportas tapo labiau diversifikuotas, tačiau išaugusi priklausomybė nuo eksporto gali prisidėti prie didesnio ekonomikos pažeidžiamumo.
- Reikšmingai sustiprėjo tiek įmonių, tiek namų ūkių finansinių įsipareigojimų tvarumas. 2004 metais Lietuvai įstojus į ES, įsiskolinimo lygis per trejus metus išaugo beveik tris kartus. Po krizės sustiprinus finansinio stabilumo priežiūrą ir sisteminių rizikų valdymą, sugriežtėjus skolinimosi sąlygoms, paskolų ir ekonomikos augimo tempas susibalansavo, o kredito rizika reikšmingai sumažėjo.
„Be to, valstybės biudžeto pajamos viršija išlaidas, yra sukauptas nemažas rezervas, o Lietuva gali skolintis ilgam laikotarpiui net už neigiamas palūkanas“, – priduria N. Mačiulis.
Gerą Lietuvos ekonomikos imunitetą ekonominiams virusams iliustravo ir minimalus pasaulinio prekybos konflikto poveikis praėjusiais metais.
Neprasti yra ir išankstiniai indikatoriai, kurie dažniausiai apima įvairiausiais būdais matuojamus gyventojų ir verslo lūkesčius.
„Lietuvos gyventojų ir įmonių lūkesčiai, nepaisant visų išorinių neramumų, išliko labai stabilūs. Tikėtina, kad artimiausiu metu jie suprastės – pasaulinis nerimas dėl viruso ir panika finansų rinkose pasieks ir Lietuvos gyventojus, net jei ir pats virusas liks už mūsų sienų ribų“, – teigia N. Mačiulis.
Anot jo, Lietuvos ekonomika yra viena atviriausių pasaulyje, beveik 80 proc. BVP sudaro eksportas, o tai reiškia, kad krizės čia dažniausiai įvyksta ir įvyks dėl išorinių priežasčių.
„Visai tai reiškia, kad 2008-2009-ųjų scenarijaus baimintis tikrai nereikėtų, tačiau tenka pripažinti, kad šie metai turbūt kai kurioms įmonėms ir gyventojams bus sunkesni, o ekonomikos augimas – gerokai kuklesnis“, – reziumuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Debesys horizonte
Šioje vietoje – laikas „šiaip sau“ žinioms. Nepaisant to, kad Lietuva atsparesnė krizės poveikiui trumpuoju laikotarpiu, ryškėja kelios problemos ilgalaikei perspektyvai.
Anot Žygimanto Maurico, „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Lietuvoje, pirmasis kompleksas – ženkli pajamų nelygybė, regioninė atskirtis ir sąlyginai aukštas nedarbo lygis, siekiantis apie 6,5 procento, kas yra vienas aukščiausių rodiklių tarp Centrinės ir Rytų Europos ir šiek tiek didesnis už ES vidurkį.
„Tam yra dvi priežastys: jau įsisenėjusi – dideli regioniniai skirtumai, o kita – naujesnė – konkurencija migrantų iš trečiųjų šalių. Jie nukonkuruoja vietinius pakankamai nesunkiai ir ne tiek dėl pigumo, nes Lietuvoje atlyginimai nėra labai dideli, bet dėl vietinių kvalifikacijos trūkumo, motyvacijos, psichologinių problemų: alkoholizmo ir kitų“, – teigia jis.
Tai yra kritęs darbingumas, kurį atgaivinti gali būti itin sunku. Nes darbo rinka keičiasi, pereina į Vakarų šalių lygį, visose veiklose yra didelis spaudimas būti labai kvalifikuotam ir kurti daug pridėtinės vertės. „Ir daliai žmonių prie to prisitaikyti yra labai sudėtinga. Gali susiformuoti net savotiška prarastoji karta, kurios atstovai taip ir nesugebės prisitaikyti, požymių jos jau yra“, – sako Ž. Mauricas.
Kitas kompleksas – Lietuvos eksporto potencialas menksta. Besivystančios šalys taip pat tampa labiau „vystančiomis“ ekonomikomis. Kartu su stagnacija, ateina protekcionizmas. Tad Lietuvai galimybių diversifikuoti eksportą labiau nelabai ir yra, reikia koncentruotis į JAV ir Vakarų Europą
Anot Ž. Maurico, kitas iššūkis – ekonomikos augimo centralizacija. Esant technologinei revoliucijai, kuri dabar vyksta, pirmaujančios šalys susigriebia didžiąją dalį to augimo. Šiuo metu tai – JAV ir Kinija. Europa čia atsilieka ir tai irgi yra grėsmė.
Lietuvai dėl ES viduje augančio protekcionizmo kyla grėsmės paslaugų, ypač – kelių transporto, sektoriui. Taip pat – nuo pigesnės darbo jėgos priklausančiai pramonei.
„Jam kyla dvigubas iššūkis: rinkų prieinamumas (besivystančių šalių ypač), ir automatizacija ir robotizacija – jeigu Vokietija ir JAV automatizuos savo gamybą taip, ir taps pigesnis, tai mūsų įmonėms neturės kitos išeities, tik užsidaryti“, – pabrėžia jis.
Tad Lietuva turi per kuo įmanoma trumpesnį laikotarpį modernizuotis, tapti Vakarų pasaulio – tiek gamybos, tiek paslaugų integralia sistemos dalimi. „Turime pritraukti kiek galima daugiau investicijų: pramonės, paslaugų, ir kiek įmanoma labiau integruotis su lyderiaujančiomis valstybėmis, kad būtume laikomi savais, o ne kažkokiais naujokais, rytiečiais“, – aiškina jis.
Taigi, apibendrinant: koronavirusas tikrai turės įtakos pasaulinėms ekonomikoms ir Lietuva, būdama atvira ekonomika, pajus to poveikį. Esminis skirtumas nuo 2009-ųjų – Lietuvos ekonomikos imunitetas šiuo metu yra solidus ir galime atsipirkti nesunkaus peršalimo simptomais.
Tačiau mūsų dabartinė mityba, vitaminų trūkumas, ne itin sveikas gyvenimo būdas organizmui įlipus į ketvirtąją dešimtį gali nulemti įvairias kraujagyslių ir širdies ligas po jau gal net po 5 ar 10 metų.
