Verslas

Ar bijote, kad naujieji kolegos jūsų nemėgsta?

2021 kovo 24

Startas naujame darbe mums suteikia pačių įvairiausių emocijų. Pradedant jauduliu bei nekantrumu, ir baigiant nerimu dėl to, kaip greitai (ir ar išvis) pavyks įsivažiuoti. Nereikia net sakyti, kad pastebėjimas, jog naujieji kolegos nelabai jus mėgsta, gali sukelti labai daug streso. Tokia situacija ne tik trukdys jums būti produktyviems, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje pakenks jūsų reputacijai. Ši problema ypač dažna vadovų grandyje. UrbanBound tyrimas rodo, kad net pusė specialistų, per pirmus pusantrų metų neužsitarnavę kolegų pagarbos, neišsilaiko darbe. Taigi gebėjimas sutarti ir patikti gyvybiškai svarbus tiek dėl asmeninių, tiek dėl profesinių priežasčių. Kaip užkirsti kelią potencialioms problemoms, jeigu jaučiate, kad naujieji kolegos jūsų nemėgsta?

Kodėl mes norime patikti?

Mūsų noras patikti kolegoms – labai natūralus ir suprantamas. Jis kyla iš evoliucinio poreikio būti priimtam mus supančios socialinės grupės. Psichoanalitikai išskiria du jų tipus: pirmines ir antrines. Pirmajai kategorijai priskiriama šeima, draugų kompanija, bendradarbiai. Kitaip tariant, žmonės, su kuriais norom ar nenorom praleidžiame reikšmingą savo gyvenimo dalį. Antroji kategorija – tai grupės, susibūrusios su konkrečiu tikslu. Pavyzdžiui, jūsų molio dirbinių būrelis ar mėgėjiška tinklinio komanda. Abiem atvejais mes norime būti pripažinti ir priimti. Skirtumas tas, kad pirmuoju – ne tik kaip specialistai, bet ir kaip asmenybės. Taigi, jeigu sakote sau, kad jums nelabai svarbu, ką apie jus galvoja kolegos, šiek tiek apgaudinėjate patys save. UrbanBound atlikta apklausa parodė, kad 58 proc. vyrų ir 74 proc. moterų atsisakytų netgi labai pelningo darbo vien dėl žmogiškųjų santykių – konfliktų, nepriėmimo jausmo, įtemptos atmosferos ir t. t. Jeigu iš tiesų norime demonstruoti gerus rezultatus, priėmimo, priklausymo jausmai yra ne prabanga, o būtinybė.

Ar kolegos nemėgsta jūsų, ar to, ką jūs reprezentuojate?

Jeigu pastebėjote, kad tam tikri kolegos jus apkalba už nugaros arba paprasčiausiai atmestinai bei nenoriai įsitraukia į bendrus projektus, neskubėkite iš karto daryti toli siekiančių išvadų. Jūs juk dar tik visai neseniai prisijungėte prie kolektyvo, tad žmonės paprasčiausiai dar neturi priežasčių jūsų nemėgti. Labai tikėtina, kad apie kai kuriuos faktorius ir povandenines sroves jūs tiesiog nežinote. Gana dažnai antipatiją naujam komandos nariui senieji jaučia vien dėl to, kad jie patys kandidatavo į jo poziciją, bet nebuvo pasirinkti. Naujokas tokiu atveju jiems primena apie patirtą nesėkmę, žadina pavydą ir kartėlį. Kita tipiška situacija – įmonės vadovai nepakankamai gerai iškomunikavo, kodėl ateina naujas žmogus ir ką būtent jis darys. Komanda tokiais atvejais pradeda nejučia galvoti, jog galbūt jie kažką daro ne taip, nesusitvarko su savo užduotimis. Naujas kolega virsta lyg savotišku vaikščiojančiu priekaištu. Ir vienoje, ir kitoje situacijoje kaltė tikrai nebūtų jūsų, tad, užuot atsiprašinėjus už nieką, protingiausia būtų išlikti kantriems ar pasitarti su savo vadovais.

Kam darbe reikalinga palaikymo komanda?

Kai tik pradedame naują darbą, tikrai nenorime dėl kiekvieno menkniekio bėgti pas vadovus ar kolegas. Tai darydami tik jaustumėmės užkraunantys kitiems papildomų rūpesčių, o gal netgi pasirodytumėme nekompetentingi. Visgi bėgti nuo tokių problemų irgi nėra išmintinga. Gallup tyrimai rodo, kad didžioji dalis kompanijų turi problemų įliedami naujus darbuotojus į kolektyvą. Tai puikiai iliustruoja ir faktas, kad net iki 20 proc. žmonių darbus palieka per pirmuosius pusantro mėnesio. Proaktyvus mokymasis labai padeda greičiau perprasti įmonės vidinę kultūrą, sukurti tvarius santykius su žmonėmis. Identifikuokite pačius reikliausius aplink esančius žmones ir reguliariai prašykite jų atsiliepimų, nuomonių. Taip pademonstruosite savo norą mokytis, o sykiu prevenciškai apsiginsite nuo neigiamų nuomonių jūsų atžvilgiu. Kitas naudingas patarimas: pirmosiomis savaitėmis stengtis kuo daugiau laiko praleisti su tiesioginiais vadovais. Pokalbiai su jais turėtų padėti geriau suprasti, ko iš jūsų tikimasi, taip pat, su kuriais kolegomis yra svarbiausia palaikyti gerus santykius.

Papirkite savo priešininkus

Dėl anksčiau jau minėtų priežasčių, jūs, tik pradėję dirbti, tikriausiai turėsite šiokių tokių priešininkų, kurie sąmoningai ar nesąmoningai bandys jums pakenkti. Tai gali vykti įvairiais būdais. Kartais jie šykštės jums reikalingos informacijos, kartais nenoriai dirbs prie bendrų projektų, kartais bus perdėtai kritiški jūsų idėjoms. Labai svarbu nepasiduoti tokiam spaudimui. Nepamirškite, kad toks elgesys labiausiai susijęs su jų pačių nesaugumo jausmu, o ne su jumis. Užuot vėlęsi į antipatijos žaidimus, pakilkite šiek tiek aukščiau. Nustebinkite nepalankiai nusiteikusį kolegą paprašydami patarimo ar viešai pagirdami jo ekspertiškumą. Toks poelgis parodys, kad nematote jo kaip konkurento, ir net neketinate su juo varžytis. Kaip pastebima grupės psichologų atliktame tyrime, kai žmonės tikisi būti priimti kitų asmenų, jie yra šiems šiltesni ir malonesni. Ir atvirkščiai. Jeigu tikimės, kad kolegos mus atstums, tai instinktyviai su jais ir bendrausime šalčiau bei atžagariau. Kitaip tariant, imame kurti save išpildančią pranašystę.

Kaip nemaitinti kolegų antipatijos?

Kolegų antipatija dažnai prasideda dėl su mumis nesusijusių priežasčių, bet pasilieka arba netgi auga dėl mūsų pačių indėlio. Labai svarbu neprisidėti prie negatyvios atmosferos kūrimo. Jeigu su kuriuo nors kolega vystosi ypač nekonstruktyvus santykis, pasistenkite patys pradėti dialogą, pasiteirauti apie problemų priežastis. Čia labai svarbu nepulti į ataką. Jūs norite klausytis ir parodyti, kad esate pasirengę prisitaikyti. Tuo pačiu nepasididžiuokite ir atlikite savotišką savo elgesio inventorizaciją. Ypač jeigu į naują kolektyvą įsilieti jums sunku jau nebe pirmą kartą. Tai ženklas, kad kažką darote ne visai taip. Pavyzdžiui, pasirodote pernelyg autoritariški, norintys dominuoti. Arba atvirkščiai. Būnate tokie kuklūs ir besistengiantys neišsišokti, kad naujiems kolegoms pasirodote negalį priimti sprendimų, pastovėti už savo nuomonę. Abiem atvejais derėtų savyje paieškoti balanso.