Verslas

Antri metai su COVID’u: kokie iššūkiai laukia verslo?

2021 kovo 10

Kovo 16 diena – istorinė data. Ji žymi lygiai metus, kai gyvename švelnesnio ar griežtesnio karantino sąlygomis. Per šį laikotarpį verslas buvo priverstas padaryti daugybę atradimų, pakeisti, regis, nepakeičiamas praktikas, kitu kampu pažvelgti į įprastas problemas. Ir nors kažkur tunelio gale jau ima matytis pandemijos pabaiga, netradiciniai išbandymai verslui dar ilgokai niekur nedings. Antrieji COVID-19 metai atneš naują unikalų iššūkį – kaip išeiti iš dabartinės kovinės parengties ir pamažu sugrįžti prie normalaus gyvenimo, tuo pačiu neužmirštant per pirmuosius metus išmoktų pamokų. Taigi, kokie išbandymai šiemet laukia verslo?

Dvi svarbiausios antrųjų COVID metų tendencijos

Ekspertai pažymi, jog būtų didžiulė klaida negalvoti apie globalias problemas, kurios vis tiek veikia verslus. Visų pirma, filosofinis klausimas: o ką reiškia sugrįžti į „normalų gyvenimą“? Jo apibrėžimas, ko gero, pasikeitė iš esmės. Kodėl svarbu tai turėti omenyje? Pirmiausia todėl, kad verslui derėtų išvengti naivios vilties, jog pandemija pasibaigs staiga, o komandos sugrįš prie kažkada įprasto ritmo lyg niekur nieko. Tai neišvengiamai bus palaipsnis procesas. Ir komandų vadovai privalo jam ruoštis jau dabar. Galų gale, mūsų laukia ir dar komplikuotesnis uždavinys. Visuomenė pasieks tokį etapą, kai vakcinuota bus apie pusė populiacijos. Tai reiškia, kad paskiepytoji pusė jausis nesaugiai su nepaskiepytaisiais, o šie jaus neteisybę, kad turi laukti. Verslui neišvengiamai reikės prisitaikyti prie tokios dinamikos, mat ji veiks tiek bendravimą su klientais, tiek santykius tarp darbuotojų.

Kaip po pandemijos atsigaus smulkusis verslas?

COVID-19 pandemija nepašykštėjo iššūkių visam verslui. Tačiau gyvenimas parodė, kad ypač daug jų buvo pažerta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jeigu didžiosios kompanijos dažnu atveju netgi padidino savo rinkos dalį ir iš pandemijos vaduosis būdamos pakankamai geroje situacijoje, tai mažieji jų konkurentai laikosi pirštų galiukais. Tai gana pavojinga situacija, mat tokiose įmonėse dirba per 80 proc. šalies gyventojų. Jos taip pat generuoja apie 98 proc. viso BVP. Užtikrinti sklandų smulkiojo verslo atsigavimą yra tiesiog būtina, todėl turėsime ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Apie tai kalba ne tik įvairūs įmonių susivienijimai, profsąjungos ar Vyriausybė, bet ir Pasaulio ekonomikos forumas (WEF). Smulkusis verslas tiesiog ne toks atsparus šokui, negali taip ilgai kentėti sunkumų. Padėti čia gali technologijos – procesų efektyvinimas, konkuruoti padedančių įrankių diegimas. Antraisiais COVID-19 metais visa tai turės vykti gerokai sparčiau.

Pasikeitusio darbo modelio įtaka lojalumui

Didžioji dalis darbuotojų (bent jau tų, kurie įprastai dienas leisdavo biuruose) per pirmuosius COVID-19 metus gavo prisitaikyti prie darbo iš namų. Šią realybę galima vertinti įvairiai. Viena vertus, čia esama ir pozityvo. Visi patyrėme, kad darbas nuotoliniu būdu ne tik įmanomas, bet ir ne ką mažiau efektyvus. Net ir darbuotojams nesant vienoje patalpoje, bendravimas ir bendradarbiavimas nesustojo, darbiniai procesai taip pat juda pirmyn. Kai kurie netgi klausia: gal verslui taip netgi geriau – juk galima sutaupyti nuomojant mažesnes biuro patalpas, o gal net išvis jo reikėtų atsisakyti? Visgi, kaip ir viskas gyvenime, nuotolinis darbas – tai dviašmenis kardas. Biurai visgi turėjo ne tokį akivaizdų, bet labai reikšmingą pliusą – žmonės čia socializuodavosi, prisirišdavo vieni prie kitų, o sykiu ir prie įmonės. Pastebima, jog nuotolinis darbas kerta per darbuotojų lojalumą. Net ir labai gera pozicija nebetenka sentimentalios vertės. Akivaizdu, kad verslas turės spręsti šį klausimą, mat, kaip žinia, komandos keitimas – labai brangus malonumas.

Didesnis verslo dėmesys emocinei sveikatai

Antri metai su COVID-19 – tai tuo pačiu ir antri socialinės izoliacijos metai. Kaip bebūtų, žmonės yra socialios būtybės. Nuotolinis darbas įmanomas, bet verslas netruko pastebėti, kad taip bendraujant ypač nukentėjo tie procesai, kur reikia kolektyvinių kūrybinių pastangų.  Gyvas ryšys svarbus ne tik iš psichologinės perspektyvos. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, silpni socialiniai ryšiai 29 proc. padidina širdies ligų pavojų, hospitalizacijos tikimybė šokteli 68 proc., išauga ir depresijos, nerimo sutrikimų grėsmė ir t. t. Psichinės sveikatos specialistai pažymi, kad kol gyvename pandemijos sąlygomis, apie šias problemas tarsi turime per mažai laiko galvoti. Tačiau tai tiksinti bomba. Emocinė įtampa, kurią dėl vienų ar kitų priežasčių šiuo metu jaučiame, tūkstančiams žmonių galiausiai turės sudėtingų pasekmių. Antraisiais COVID-19 metais verslas privalės daugiau investuoti į emocinę savo darbuotojų gerovę. Patys vadovai turės pasirinkti, kokius įrankius tam naudoti. Mažesnėms kompanijoms gali pakakti investicijos į asmeninį dėmesį. Kitos pasirinks išmanius įrankius, tokius kaip Mindletic – mobiliąją programėlę, skirtą psichologinei stebėsenai ir prevencijai. Vieno atsakymo nebus. Tačiau faktas, kad proaktyvios pastangos – būtinos.

Besiskiriantys lūkesčiai sugrįžus

Galimybės vėl nevaržomai susitikti su kolegomis, o gal netgi surengti įmonės vakarėlį (ar dar atsimenate tokius?) laukia daugelis. Tiesą sakant, kai su draugais ir pažįstamais aptarinėjame, ko labiausiai pasiilgome per karantiną, įvairūs pasibuvimai ir tiesiog buvimo su kitais jausmas paprastai atsiduria sąrašo viršuje. Ką tai turi bendro su verslu ir jo laukiančiais iššūkiais? Tai, kad vadovai čia turės pademonstruoti savo derybinius įgūdžius. Į biurus sugrįžę darbuotojai neišvengiamai skirtingai įsivaizduos, kokio intensyvumo bendravimas jiems yra priimtinas. Vieni norės iš karto gyventi ikicovidiniu ritmu. Kiti dar bus išsigandę, tikėsis maksimalių saugumo priemonių. Lyderiai privalės įsiklausyti į visų poreikius bei surasti balansą. Priešingu atveju, antrieji COVID‘o metai pasirodys ne ką lengvesni už pirmuosius.