Mokslo progresas toks spartus, o atradimų ir netikėtų tyrimų rezultatų tiek daug, kad tarp jų labai paprasta paprasčiausiai imti ir pasimesti. Nuo šiol kiekvieną mėnesį Goda Raibytė pristato tris svarbiausias mokslo naujienas, kurios padės geriau suprasti, kuo šiuo metu gyvena mokslininkų bendruomenė bei pasufleruos, kaip šie atradimai paveiks mūsų kasdienius gyvenimus. Apžvalgoje: pirmoji istorijoje juodosios skylės nuotrauka, lietuvių kosminiai pasiekimai ir nustebti priversiantys medicininiai eksperimentai.
Pastarieji keli metai astronomams buvo pilni pirmų kartų. Pirmą kartą užfiksuotos gravitacijos bangos, pirmą kartą ant kometos nutupdytas zondas, pirmą kartą iš arti nufotografuotas Plutonas… Balandį oficialiai pranešta apie dar vieną labai reikšmingą pirmą kartą – pirmąją istorijoje Juodosios skylės fotografiją. Taip, visos juodųjų skylių iliustracijos, kurias matėte iki šiol, tebuvo menininkų bei grafikos dizainerių vizijos, paremtos fizikų apskaičiavimais. Naujoji nuotrauka – pirmasis autentiškas atvaizdas.
Daugybei žmonių natūraliai kilo klausimas: kodėl jis toks neryškus? Nejaugi tikrai taip sunku nufotografuoti objektą, kurio masė tūkstančius kartų didesnė nei mūsų Saulės? Taip! Dėl kelių priežasčių. Fotografuojant juodąją skylę reikėjo ne tik tokio galingo teleskopo, kad šis gebėtų užfiksuoti spurgą ant Mėnulio paviršiaus, mat artimiausia yra labai toli – net už 26 tūkst. šviesmečių. Dar didesnė problema ta, kad užfiksuoti reikėjo iš esmės ne tai, kas yra, o tai, ko nėra, mat Juodoji skylė yra absoliuti tuštuma, nei pati spinduliuojanti, nei atspindinti šviesą.
Tačiau kodėl ši nuotrauka tokia svarbi? Kas mums iš to? Be pasididžiavimo, kad žmonija sugebėjo nuveikti kažką tokio, tai atvers ir daugybę durų fizikams. Nuotraukai padaryti reikėjo daugybės duomenų, kurie padės dar geriau suprasti, kaip veikia Visata. Be to, pats jos egzistavimas dar kartą patvirtino, kad Einšteino reliatyvumo teorija iš tikrųjų veikia ir ją galima drąsiai taikyti tiek teorinėje fizikoje, tiek inžinerijoje.
Taip, Lietuva yra labai mažytė valstybė, bet, nepaisant to, mes sėkmingai veržiamės į kosmosą. Pirmieji lietuviški palydovai ten pakilo dar 2014 m., bet šalies fizikai tuo apsiriboti net neketino. Startuolis NanoAvionics toliau sėkmingai gamina komponentus palydovams, o tuo pačiu vysto ir savo projektus. Du jos sukonstruoti palydovai į orbitą iškelti buvo balandžio pradžioje.
Taigi Lietuvą jau drąsiai galime vadinti kosmine valstybe. Dar ne taip seniai tuo būtų buvę sunku patikėti, mat skrydžių kainos buvo paprasčiausiai neprieinamos. Visgi laikai keičiasi, o kosmosas vis demokratiškėja. Į šią sritį pagaliau žengus privačioms kompanijoms, tokioms kaip SPACE X ar Virgin Galactic, kainos ir toliau tik mažės, atverdamos vis daugiau galimybių net ir nedidelėms kompanijoms iš nedidelių valstybių.
Šis eksperimentas tiek pat gluminantis, kiek ir įspūdingas. Amerikiečių mokslininkams pavyko atgaivinti kiaulių smegenis, praėjus keturioms valandoms nuo jų paskerdimo. Žinoma, sąmoningumo ir pilno funkcionalumo atkurti nepavyko, bet kai kurios funkcijos veikė pakankamai sėkmingai, o smegenų ląstelių mirimo procesas pristabdytas gana efektyviai. Toks rezultatas pasiektas į smegenis pulso ritmu pompuojant specialių sintetinį kraują, pripildytą deguonies ir tam tikrų preparatų.
Toks eksperimentas gali pasirodyti esąs pakankamai groteskiškas, bet jo reikšmė didžiulė. Juo praktiškai įrodyta, kad įmanoma atkurti net ir labai pažeisto neuronų tinklo veiklą. Ši informacija ypač vertinga ieškant atsakymų, kaip gydyti tokias ligas kaip Alzhaimerio, nuo kurios kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Eksperimentas gali netgi paskatinti mūsų supratimą apie mirtį. Šiuo metu žmogus mirusiu paprastai laikomas ištikus smegenų mirčiai. Visgi teorinė galimybė jas atgaivinti turėtų paskatinti išplėsti šį apibrėžimą.
